Vasario 4 dieną dienraštyje pasirodė R.Rumšienės publikacija "Darnus judrumas: planai nesikeičia". Visą laiką tą žodį ir skaičiau kaip "judrumas", tačiau dabar atkreipiau dėmesį, kad tiek reklamose, tiek minėtame tekste vartojamas žodis "judumas". Kas sukūrė tokį žargoną? Judrumą aš suprantu, o ką reiškia "judumas"? Ar lietuvių kalboje yra toks žodis? Kodėl negalima vartoti mums suprantamo paprastesnio žodžio? Žinoma, ne dienraštis tai sugalvojo, tačiau kam to reikia? Panaši situacija ir dėl užsieniečių pavardžių. Dabar jos rašomos originalia kalba, o anksčiau rašyta taip, kaip skamba. Kaip žmogui jas perskaityti? Savo kalbą mes smarkiai naikiname ir nususiname. Nereikėtų jos taip darkyti.

Antanas

Kaina atgraso eiti į koncertą

Vasario 16-ąją bus rengiama šventė "Švyturio" arenoje. Už bilietą renkamas simbolinis vieno euro mokestis. Anksčiau bilietas kainuodavo du litus, o po euro įvedimo – vieną eurą. Kur sąžinė? Nebelieka noro ir eiti į tuos renginius dėl tokio lupikavimo ir plėšikavimo. Miestiečiai, kurie gyvena centre, už automobilio laikymą ten mokėdavo 5 litus, o dabar jie pavirto 5 eurais. Galėčiau pateikti ir daugiau pavyzdžių – bulvės kainuodavo 40 centų senąja valiuta, dabar tiek pat kainuoja euro centais. Nebeliko prekybininkų galvose sąžinės ir padorumo visai.

Ričardas

Rūkaliai – gaisro grėsmė

Viename miesto daugiabučių neseniai kilo gaisras. Teigiama, kad siautėjusių liepsnų priežastis – kažkieno numesta nuorūka. Jaučiu, kad toks pat likimas laukia ir mūsų namo. Kasdien 17 val. name pasklinda rūkalų smarvė. Juk savivaldybė gali priimti sprendimą ir uždrausti žmonėms rūkyti balkonuose. Kodėl tokio sprendimo Klaipėdos išrinktieji nepriima? Žmonės net svarsto, kad galbūt savivaldybei kuo nors naudingi tokie kylantys gaisrai.

Irma

Ko žmonės stovi prie perėjų?

Jau kelis kartus pastebėjau, kad kai kurie žmonės ko nors laukia arba šiaip stovi visai greta perėjų. Automobilių vairuotojai, pastebėję laukiantį žmogų, sustoja ir nori praleisti jį, nes mano, kad šis ketina kirsti gatvę. Tačiau anaiptol, stovintis pėsčiasis – nė krust, mat jam nereikia patekti į kitą gatvės pusę. Jis šiaip sau stovi. Tokie "stovėtojai" galėtų pasirinkti kitą vietą, nes šitaip jie sutrukdo eismo procesą.

Sigita