Važinėdamas automobiliu po Klaipėdą pastebėjau dviejų rūšių pėsčiuosius. Vieni perėjose elgiasi atidžiai – tarsi patys būtų vairuotojai. Jie sustoja, apsižiūri, jei reikia, – palaukia prieš žengdami į perėją. Tačiau kiti akivaizdžiai patys nevairuoja. Eina sau ramiai per gatvę visiškai neapsidairę. Toks elgesys labai kvailas. Vairuodamas Klaipėdoje esu priverstas žiūrėti, kas darosi ne tik gatvėje, bet ir porą metrų iki perėjos. Norisi paprašyti pėsčiųjų atidumo – juk vairuotojams irgi sunku.

Adomas

Prisigalvoja darbų

Piktina viena daugiabučius namus prižiūrinti įmonė. Nėra mėnesio, kad neišsigalvotų darbų. Paskutinis lašas buvo įėjimo į namą remontas.  Prieš tai pašto dėžutes pakeitė. Tik nusipirkome naują už 11 eurų, iškart sugalvojo visas keisti. Ir pakeitė į vos ne po 30 eurų kainuojančias. Mūsų name daugiausia pensininkai, žmonės neturi tų pinigų. O anie tik ir žiūri, kaip išplėšti daugiau. Keitė balkonų langus, kiekvienam butui teko po 300 eurų susimokėti. Ir dar neleidžia išsimokėti dalimis. Kodėl jie lenda į mūsų kišenes neatsiklausę? Jau kokį pusmetį kiekvieną mėnesį prisigalvoja darbų.

Kristina

P.Cvirką – į Grūtą

Neseniai per televiziją sužinojau, kad Petro Cvirkos paminklas stovi ne tik Vilniuje, bet ir Kaune. Gerbiu žinomą kultūrininkę Neriją Putinaitę. Bet keista, kad ji nemato skirtumo, ar vieną "balvoną" nuvers ir vietoj jo pastatys kitą – "patrioto" paminklą. Aš manau, kad P.Cvirką jau pakankamai prigarbstėme per tuos Sovietų Sąjungos dešimtmečius. Tai, kad jis prijautė sovietinei valdžiai, dar būtų galima atleisti, bet jis, kaip įtariama, negražiai reiškėsi asmeniškai – skundė kolegas. Galime nuvežti jo skulptūrą į Grūto parką ar į gimtinę, kad nestovėtų sostinėje išdidžiai. Niekas nesako, kad jis buvo negabus. Bet juk tokių pavyzdžių yra ir užsienyje. Pavyzdžiui, norvegų klasikas rašytojas Knutas Hamsunas yra Nobelio premijos laureatas, nors prijautė nacionalsocializmui. Bet už tai jis atkentėjo – po karo jį tardė ir kalėjime teko sėdėti.

Vytas