Į ką čia panašu – noriu – vakcinuojuosi, noriu – nusispjaunu. Giltinė seka iš paskos, o jie sako: "Nesiskiepysiu, nes mano laisves varžo." Dieve mano, tai jeigu nori taip gyventi, kraustykis į Mėnulį. Jei gyveni tarp žmonių – turi laikytis taisyklių. Daug kas yra privaloma: kariuomenėje reikia ginti tėvynę, mašinomis irgi važinėjame pagal taisykles. Ir į mokyklas visi einame – į tam tikrus darbus niekas nepriima be aukštojo mokslo. Tai kodėl taip išskiriama vakcina? Už ją sumokėtos didžiulės sumos, o dabar pila lauk nepanaudotą. Į ką čia panašu? Pasaulyje pilna žmonių, kurie ir norėdami vakcinos negauna. Matyt, geras gyvenimas tikrai žmogų gadina.

Vytas

Kvailių streikai

Labai norėčiau pamatyti veidus žmonių, kurie organizuoja tuos kvailus streikus prieš Vyriausybės nutarimus dėl karantino. Juk jie priimami siekiant išsaugoti žmonių sveikatą. O tuose streikuose susirenka žmonės, kurie net nesupranta, dėl ko protestuoja. Susidaro įspūdis, kad jie ardosi be tikslo – tik duok laisvę viešai parėkauti. Gal jų galvose visai nėra smegenų? Negi jie mano, kad geriau būti izoliuotiems per pandemiją? Arba dar blogiau – gulėti reanimacijos skyriuje su kvėpavimo aparatu?

Aldona V.

Lenksimės už K.Donelaitį

Jeigu K. Donelaitis prisikeltų, tikrai žemai nusilenktų mums, kad išsaugojome šimtametes liepas prie jo paminklo. Aplinka tokia graži – tereikia pridėti pirštą ir nieko nedraskant dvi liepas padžiūvusiomis viršūnėmis patvarkyti. O gumbai ant kamienų tik parodo, kad medžiai gyvybingi. Aikštės grindinys neiškilnotas – nebent reikėtų užpilti tarpus. Ir pastatyti gražius suoliukus. Bet svarbiausia – apšvietimas. Apšvietus paminklą iš apačios, aikštė būtų nuostabi dieną ir naktį. Pavyzdžiui, Vydūno skverą gražiai sutvarkė. Bet galėjo palikti ten medžius. O paminklas prastai apšviestas – vakare jo neįmanoma nufotografuoti. Prožektoriai šviečia žmogui į akis, o ne į paminklą. Bet jeigu K.Donelaičio aikštė išliks su savo šimtametėmis liepomis, aš ir visa mano šeima nusilenksim žemai už K. Donelaitį.

Antanas