Dalyvavau šviesaus atminimo maestro Stasio Povilaičio laidotuvėse. Pėsčia ėjau į kapines. Besibaigiant ceremonijai man paskambino ir pasakė, kad turiu kuo greičiau grįžti ir išvykti į kitas laidotuves. Sutrikau, nes nuo autobusų stoties buvau už maždaug 3 km. Niekaip nebūčiau spėjusi pareiti. Laimei, pamačiau policijos pareigūno automobilį. Pribėgau ir pradėjau prašyti, kad pavėžėtų. Pareigūnas sutiko ir parvežė, todėl spėjau. Man padėjo policininkas Saulius Macius. Dabar policija yra tarsi pirmoji pagalba visose situacijose.

S.Povilaičio laidotuvių dalyvė

Kainos šokiravo

Dabar – nuostabios rudens dienelės. Mes, jauna šeima, vaikštinėjome po Skulptūrų parką ir užsukome į lauko teniso kortus. Sužinojome rakečių, kamuoliukų kainas. Mums pasakė, kad sportuoti pradėti niekada nėra vėlu, tačiau reikia padirbėti su treneriu. Žinojome, kad šios sporto šakos treniruotės nėra labai pigios, tačiau, kai išgirdome pamokų kainas, apstulbome ir nuleidę galvas išėjome iš aikštyno. Valanda trenerio darbo – nuo 20 iki 30 eurų. Kas tokias kainas sugalvojo?

Jauna šeima

Atima duonos kepalėlį

Į banką nuėjau pasiimti pensijos. Todėl, kad norėjau pasiimti visus pinigus iškart, turėjau sumokėti 29 centus. Už tokią sumą išeina kepalas duonos, kurį valgau visą savaitę. Iš pensininko, invalido, atima kepalėlį duonos. Ar jiems dar mažai? Gaunu 200 eurų pensijos, o už jos paėmimą dar sumoku centų. Liepė naudotis kortele. Ar man, septyniasdešimtmetei, atsiskaitinėti kortele? Ar iš ubago reikia atimti paskutinę lazdą? Jau visi vaikai išvažiavo, nes juos išvarė. Anksčiau žmones traukiniais vežė, o dabar visi patys išvažiuoja, nes juos išvaro.

Danutė

Sėkmės paslaptis – darbas

Manau, kad S.Jokužio leidyklos-spaustuvės ilgamečio gyvavimo paslaptis – nuoširdus ir uolus darbas. Juk leidykla-spaustuvė pradėjo gyvuoti paties "atšilimo" pradžioje. Būta ir krizių, ir geresnių laikų, tačiau S.Jokužio leidykla-spaustuvė nenustojo džiuginti aukšta spaudinių kokybe, uoliu darbu, dėmesiu kiekvienam klientui. Kad ir jubiliejaus proga – pirma ne vaišėmis stalą nukrovė, o nustebino dar vienu puikiu darbu – dideliu kalendoriumi. Jeigu taip dirbtų visos bendrovės – taip pat sulauktų pripažinimo. Ir nereikia daugiau jokių įrodymų.

Klaipėdietė