Aš norėčiau išsakyti savo nuomonę apie rašytoją Rūtą Vanagaitę, kuri įžeidė partizanų vado Adolfo Ramanausko atminimą. Ji parašė knygą, kurią leidykla išėmė iš prekybos. Ir ji dar skundžiasi, kad yra neteisingai apkaltinta. Panašu, kad ji dar ir laimės bylą prieš Lietuvą. Ir pinigų prisiteis.

Zigmas Bagdonas

Už kapinių tvoros – benamių irštva

Ne pirmus metus lankau Joniškės kapines, kuriose palaidotas mano vyras. Už tvoros, einant iš kairės pusės, stūkso keistas pastatas, lyg apleistas sandėlis ar ferma. Tvarkydama kapus ne kartą pastebėjau, kad šiuose pastatuose laiką leidžią benamiai. Tarp trijų vyrų ir moteris buvo. Kompanija perlipa per kapinių tvorą ir sulenda į vidų. Vienas neįgalus vyriškis dažniausiai sėdi ant suolelio. Už tvoros matyti kanalas. Vasarą prie jo kėdė būdavo padėta. Tai vienas iš minėtos kompanijos prisėsdavo, tai kitas. Nežinau, kam pranešti. Gal policijai, gal kapines prižiūrinčiai tarnybai? Nemalonu klaipėdiečiams, kurie lanko kapus, matyti štai tokius vaizdelius. Dažniausiai valkatos renkasi apie 16 valandą.

Genė

Liūdina situacija

Labai baisi situacija kapinėse. Vandens pelkės tokios, kad pasiekti giminių kapų neįmanoma. Mūsų artimieji palaidoti 2004 metais. Per tą laiką iki mūsų kvartalo vedantis takas taip ir nepasikeitė. Savivaldybė visą miestą sugeba sutvarkyti, gėlyčių prisodina, todėl galima būtų atkreipti dėmesį ir į kapinių takus. Po lietaus tenka bristi per vandenį. Drenažo čia tikrai reikėtų. Aš suprantu, kad naujame kvartale sudėtinga visą sutvarkyti. Bet senuosiuose vertėtų paremontuoti takus. Prie kapo – taip pat vanduo. Neturėjau, kur dėti gėlių krepšelio, tad pastačiau dvi šaligatvio plyteles vieną ant kitos ir palikau krepšelį. Kita vertus, suprantu, kad šie metai labai lietingi.

Elžbieta Teresė

Kiek galima laukti?

Buvo skelbta, kad pagaliau bus iškirsti supuvę, pavojingi medžiai K.Donelaičio aikštėje ir sutvarkyta aplinka. Ko laukiame? Pats laikas šią vietą paversti civilizuota, tad nėra reikalo atidėlioti darbų pradžios.

Ričardas