Dėl automobilių stovos mieste programėlės ir aš patyriau nemalonumų. Sugaištas laikas, ištampyti nervai. Tik skirtingai negu tai moteriai, kuri buvo aprašyta laikraštyje, man pinigų negrąžino. Kiek laiškų rašiau, skambinau, siuntė nuo vienų prie kitų. Pagaliau nutariau nebeeikvoti laiko, aiškintis nustojau, o programėlę ištryniau. Kitas dalykas, ką supratau, kad jie renka mūsų duomenis. Visai nesinori, kad mano duomenys kada nors būtų neaišku kam parduoti.

Anonimas

Pagalba teikiama kitaip

Nemačiau nė vieno neįgalaus, sergančio ar senyvo amžiaus kaimyno, kuris temptų šiukšles ir paliktų prie konteinerių, tuo labiau kad rinktųsi ten paliktus daiktus. Tikrai nemanau, kad tinkamų drabužių vieta yra šalia konteinerio. O jeigu kas nors nori padėti skurdžiau gyvenantiems žmonėms, tegul neša gerus daiktus į tam skirtas organizacijas ar centrus. Juk ir benamiai žino, kur kreiptis, kai nori apsirengti ir pavalgyti, ir jau tikrai nėra malonu knaisiotis dvokiančiuose konteineriuose.

Elena

Įspėjimai neduoda naudos

Mane stebina, kiek įspėjimų žmonėms reikia, kad elgtųsi atsargiau. Štai atvykusi viena Čekijos pilietė vos nenuskendo. Ir ką moteriškė mąstė, brisdama į jūrą plevėsuojant raudonai vėliavai? Be to, ir gelbėtojai nuolatos informuoja apie bangas, kada galima maudytis, o kada ne. Džiugu, kad tie paplūdimių gelbėtojai reaguoja greitai ir spėja žmones išgelbėti. Jei ne jie, kažin, ar ta iš Čekijos atvykusi moteris būtų išgyvenusi.

Rasa

Lietuviški įpročiai nesikeičia

Kodėl visi taip pyksta dėl sumažinto leidžiamo automobilių greičio Herkaus Manto gatvės ruože? Kai vyko valdininkų posėdis, tik vienas žmogus pasisakė, kad reikėtų palikti 40 km/val. greitį, visi kiti sutiko, kad reikia mažinti. Mano nuomone, 30 ar 40 km/val., koks gi skirtumas? Juk tai miesto centras, o tame ruože – gal šešios pėsčiųjų perėjos. Net ir norėdamas lėkti negalėsi, nes ten dideli žmonių srautai, nuolatos vyksta judėjimas. Gal čia kažkoks lietuviškas įprotis dėl visko skųstis?

Regimantas