Vaikams – nemokamas pienas

Prezidentei ir žemės ūkio ministrei norėčiau pasiūlyti, kad darželinukams, mokiniams bei studentams kasdien duotų po stiklinę pieno, kefyro ir bandelę. Kasdien po keliasdešimt tonų pieno tikrai būtų sunaudota. Manau, tokia paslauga būtų naudinga tiek valstybei, tiek ūkininkams, tiek mokiniams. Dabar pieno supirkimo kainos, pasak ūkininkų, tokios menkos, kad jie mieliau pieną piltų ant žemės. Ūkininkai po du ar trejetą litrų kasdien tikrai sutiktų atiduoti, juk jų vaikai taip pat mokosi ir studijuoja. Be to, juk ir perdirbėjų vaikai mokosi, manau, ši mintis būtų ir jiems aktuali. Toks siūlymas yra įgyvendinamas, tačiau reikia susėsti prie derybų stalo ir viską aptarti.

Vytautas

Vargina kelio darbai

Negaliu suprasti, koks gudruolis nusprendė viduryje vasaros remontuoti pačias judriausias miesto gatves? Juk jau Šiaurės prospekte darytas remontas parodė, kad žmonės kamuojasi ir dešimtis minučių praleidžia spūstyse, tačiau mūsų klerkams tai – nė motais. Vos spėjome atitokti po katastrofiškos situacijos Šiaurės prospekte ir vėl klimpstame Pilies gatvėje. Nejaugi negalima palaukti vėsesnių orų arba remontuoti naktimis?

Audra

Komendanto valanda – būtina

Pritariu, kad paaugliams tikrai reikėtų komendanto valandos. Absoliučiai nenormalu, kad tėvai savo vaikus veda į Ž.Žvagulio koncertą ir būna jame iki 0.30 val.

Klaipėdietė

Žavi straipsniai

Noriu padėkoti dienraščio „Klaipėda“ žurnalistams, o ypač – Astai Dykovienei. Ji visuomet rašo aktualiomis, drąsiomis ir giliomis temomis. Įdomu skaityti.

Justinas

Pasigenda mirusiųjų pavardžių

Ką galvoja tie žmonės, kurie neduoda sutikimo skelbti mirusiųjų pavardžių? Galbūt atsilieptų bent vienas, kuris to neleido. Būtų įdomu išgirsti jo motyvus. Žmonės su kiekviena nepaskelbta pavarde labai daug praranda, nes negali tinkamai palydėti savo draugų ar pažįstamų. Anokia čia paslaptis.

Skaitytojas

Džiugina kruizai

Džiaugiuosi, kad gyvenu Klaipėdoje. Mūsų miestas savo grožiu ne tik akivaizdžiai lenkia kitus didmiesčius, bet gali didžiuotis ir jūra, uostu, o vasaromis čia akis džiugina vis atplaukiantys gigantiški kruiziniai laivai. Kaskart seku informaciją apie jų viešnages ir su anūkėliais einu pasižiūrėti, kas šįkart aplankė miestą. Smagu ne tik pamatyti daugiaaukščiams prilygstančius ištaigingus laivus, bet ir ant suoliuko krantinėje stebėti turistus, klausyti man nepažintų kalbų. Neretai pastebiu, kad daugelis turistų, pasipuošę šypsenomis, vaikšto po miestą, apžiūri krantines, senamiestį. Didžiuojuosi būdama tikra klaipėdietė ir gyvendama šiame visam pasauliui įdomiame mieste.

Ilona