Po siaubingų išpuolių Paryžiuje kažkaip nejaukiai pasijutau ir Klaipėdoje. Ką gali žinoti, kokių bepročių ir pas mus yra privažiavę. Tapo neramu lipant į viešąjį transportą. Ypač kai juo važiuoja kokie nors tamsūs, neaiškūs asmenys, darosi truputį baugu ir masinio susibūrimo vietose, mūsų didžiuosiuose prekybos centruose. Savaitgalį su vaiku buvau kino teatre. Atėjusi į salę dėl visa ko apsidairiau, kaip reikėtų skubiai iš čia nešdintis, reikalui esant. Kitaip tariant, blogos emocijos iš Prancūzijos sostinės atsirito ir iki mūsų. Gerai dar, kad tik tomis baimėmis viskas ir pasibaigtų.

Vilija

Išaiškėjo veidmainiai

Po savaitgalio baisių teroro aktų Paryžiuje viešoje erdvėje išryškėjo daugybė veidmainių. Tinklaraštininkai, kurie anksčiau taip suokė apie toleranciją, užuojautą ir būtinybę padėti pabėgėliams iš Sirijos ir Afrikos bei krikščioniškai atverti jiems savo namų duris, staiga per vieną naktį tarsi apsivertė. Galiu pasakyti tik tiek: jie pasirodė esantys bestuburiai, o tai gero vardo siekiantiems internetinės žiniasklaidos žurnalistams garbės nedaro. Būkite sąžiningi iki galo, suklydote, tą ir pripažinkite, o ne vieną dieną internete rašykite vienaip, o kitą – visiškai kitaip.

Germanas

Knygyne – mėsos skyrius?

Visada įsivaizdavau, kad batų parduotuvėse pardavinėjami batai ir avalynės reikmenys, o knygynuose – knygos. Tačiau laikai turbūt keičiasi. Atėjęs į vieną tokį knygyną Klaipėdoje pasijutau kaip galanterijos parduotuvėje. Ten pirkėjams siūloma nusipirkti – saldainių, sausainių, kavos, kakavos, šokolado. Belieka laukti, kada knygyne atidarys dar ir mėsos gaminių skyrių.

Gintaras

Dienraščio poveikis

Praėjusią savaitę "Karštame telefone" aptikau nusiskundimą, kad Sulupės gatvėje, pakeliui į Vydūno mokyklą, šaligatviai užversti lapais. Taip mūsų kiemsargiai "sutvarkė" aplinką. Jiems visai nesvarbu, kad vaikams, einantiems į mokyklą, nėra kaip tuos lapus perbristi. Ir ką jūs manote, po šios žinutės pasirodymo laikraštyje, tos pačios dienos popietę tų lapų krūvų nebeliko. Esu tikra, kad už tai turime dėkoti tikrai ne tiek kiemsargių sąmoningumui, bet spaudos galiai.

Stefanija