Vakar "Kokteilis" priminė, kad jau greitai sulauksime "Baltijos" kino teatro gaisro jubiliejaus. Šis objektas žymus tuo, kad suniokojo šį Klaipėdos centre esantį pastatą ir tas savo niūria išvaizda jau trečią dešimtmetį vis primena anos dienos lemtingus įvykius. Paskui galėsime švęsti kuklų penkmetį nuo tada, kai sugriuvo Dangės krantinė. Dar vėliau sukaks 20 metų, kai intensyviai mėginama pakeisti Atgimimo aikštės veidą, paskui – įvažos į miestą per Baltijos (vėl – Baltija) prospektą utopinių planų dešimtmečio šventė. Kitaip tariant, pas mus mieste bus dar daug jubiliejų. Tik štai nežinia, kam už tai dėkoti.

Subtilus palyginimas

Religingoje šeimoje gimė dvyliktas vaikas. Šeimos gydytojas nutarė pasikalbėti su tėvais:

– Ar niekada nebandėte naudoti apsisaugojimo priemonių?

– Bet juk vaikus mums siunčia Dievas.

– Taip, tačiau tas pats Dievas mums siunčia ir lietų, bet mes mielai naudojamės skėčiais.

Būna ir išimčių

Per istorijos pamoką mokytoja, remdamasi įvairiais pavyzdžiais, pasakojo vaikams, jog priešą lengviausia įveikti jo paties ginklu.

– Ar tikrai? – nustebo Petriukas. – Išsyk matyti, kad jūsų niekada nepersekiojo širšė.

Kaip gyveni?

Kaip laive: horizontai platūs, nėra kur dingti, pykina, bet plaukiu.

Kaip Leninas: nemaitina ir nelaidoja.

Kaip bulvė: jei rudenį nesuės, tai pavasarį pasodins.

Kaip saga: kiekvieną dieną – į kilpą.

Kaip pasakoje: kuo toliau, tuo baisiau.

Tik sausa matematika

Du anglai važiuoja traukiniu, pro langą mato pievą, kurioje ganosi karvių banda. Vienas anglas sako:

– Bandoje – 58 galvos.

– Kaip jūs atspėjote?

– Paprastai. Suskaičiavau kojas ir padalijau iš keturių.

Českos sekretorė (397 725; faktas: jei vaikui į rankas patenka plaktukas, viskas aplink pavirsta vinimis)