Realybė tokia, gerbiami ir nelabai Klaipėdos savivaldybės nariai: atvažiavęs į parduotuvę dviračiu nusipirkti pieno ir batono, greičiausiai, grįši pėsčias. Tiesiog išėjęs iš parduotuvės dviračio vietoje, kurioje jis buvo paliktas, galime rasti tik nukirptą spyną.
"Dviračius palikti prie parduotuvės – didelė tikimybė jų neberasti", – "Kokteilio" skaitytojus ir visus klaipėdiečius perspėjo dviratininkas Triskart Iksas.
Atėmė jėga
Kalabokas pateikė net šiurpų ir baisų scenarijų.
"Net ir sėdint ant dviračio galima jo netekti, o ką jau kalbėti apie paliktą prie parduotuvės, – mįslingai kalbėjo vyriškis. – Mano dviratis taip pat stebuklingai nuvažiavo be manęs, kol aš rinkausi prekes. O štai mano kaimynę važiuojančią dviračiu, nustūmė nuo jo ir nuvažiavo. Vagių ir plėšikų, aišku, niekas nerado. Kas ten ieškos, gi dviračiai ne tūkstančius kainuoja. Lietuvai gal dar 100 metų reikia, kad dviračių kultūra būtų kaip Europoje".
Ieško partnerio ar partnerės
"Ir aš mielu noru važiuočiau dviračiu į parduotuvę, – atsiduso Patarėja. – Kad įgyvendinčiau šį savo norą, turiu ieškoti draugės ar draugų, kurie važiuotų kartu. Tuomet galėtume prie parduotuvės, kol pirksime, saugoti vieni kitų dviračius. Kitaip rastume tuščią vietą".
"Kokteilio" pastebėjimas
Vagys rankytėmis trina – atėjo pavasaris, prasidėjo dviračių sezonas.
Prieš kelionę į Tailandą
Krung Thep Mahanakhon Amon Rattanakosin Mahinthara Ayuthaya Mahadilok Phop Noppharat Ratchathani Burirom Udomratchaniwet Mahasathan Amon Piman Awatan Sathit Sakkathattiya Witsanukam Prasit. Toks tikrasis Tailando sostinės Bankoko pavadinimas. Patys tailandiečiai šį miestą vadina Krungtepu, tačiau niekada – Bankoku.
Linksmieji tirščiai
Medikai skambina į sporto prekių parduotuvę:
– Sakykite, kiek šiandien pardavėte riedlenčių?
– Trisdešimt.
– Ooo, dar du kažkur šlaistosi.
Naujausi komentarai