Toks prisiekęs žvejys, pamėgęs naktinę žūklę prie vietos upių, pasakojo, kaip jam per vieną naktinėjimą pavyko susidraugauti su mažu laukiniu (būna ir naminių) peliuku. Beviltiškai nekibo, gal todėl, kad naktibalda tingėjo prisikasti sliekų, užminkyti specialios tešlos ar įsiberti kruopų į kišenę. Kaip žinome, žuvims pasakų nepaseksi, kad jos į krantą suliptų. Joms reikia masalo. Taigi plūdė lengvai tyvuliavo vandens paviršiuje jau ne vieną valandą, kai žvejys išgirdo keistą čežėjimą už nugaros ir pamatė, kaip iš jo kuprinės duoną vagia mažas juokingas peliukas. Ilgainiui mažylis taip įsidrąsino, kad nebebijojo užsiropšti ant žūklautojo delno ir ėsti duoną iš maitintojo rankų. Draugystė tęsėsi, kol peliukas pasisotino. Paskui patraukė savo keliais, ieškoti kito geradario. O žvejys susivyniojo meškeres ir išvažiavo namo. O ką daugiau beveikti – žuvys nekimba, peliukas išėjo, o dar debesys mėnulį aptraukė, kažkaip gūdu tapo.
Namų ūkis
– Ar laikote namuose gyvūnų?
– Taip, silkių filė ir krabų lazdelių.
Vizitas pas Aiskaudą
Atropoja rupūžė juoda kojine ant galvos pas daktarą Aiskaudą. Tas:
– Kas gi tau atsitiko, brangioji rupūžėle?
– Užsičiaupk, išgama, tai – apiplėšimas!
Nenuovokus interesantas
Suskamba telefonas. Namuose šeimininkų nėra, tad ragelį pakelia Reksas:
– Au!
– Alio! Ar girdite? – klausia kitame laido gale.
– Au! – atsako Reksas.
– Nesuprantu, pakartokite! Ką sakėte? – rėkia sumišęs balsas.
– Lietuviškai tau sakau: A – Alytus, U – Utena. Au! – neišlaiko Reksas.
Gyvūnų parduotuvėje
Vakar pas jus pirkau jūrų kiaulytę. Ji šiek tiek paplaukiojo akvariume, vėliau nugrimzdo į dugną ir užmigo. Kuo ją maitinti, kai prabus?
Naujausi komentarai