Gerai, kad jų nėra Lietuvoje Pereiti į pagrindinį turinį

Gerai, kad jų nėra Lietuvoje

"Kokteilio" draugas Fredis iš Špicbergeno salos papasakojo apie baltuosius lokius, jų mums sunkiai suvokiamą kantrybę. Ar galite įsivaizduoti, kad baltosios meškos prie eketės, laukdamos grobio, gali sustingti ir nejudėdamos kvėpuoti net dvidešimt valandų. O liūdniausia tai, kad tik viena lepečkojė iš trijų sugeba sugauti ilgai lauktą laimikį.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį
Supratimas: lengva suprasti lokių, tiek laiko pralaukusių ir likusių tuščiu pilvu, apmaudą.
Supratimas: lengva suprasti lokių, tiek laiko pralaukusių ir likusių tuščiu pilvu, apmaudą. / "Kokteilio" archyvo nuotr.

Anot Fredžio, lokys, likęs tuščiomis letenomis ir tuščiais nasrais, atvirai išreiškia savo apmaudą. Atsistojęs ant užpakalinių kojų baisiausiu balsu riaumoja ir urzgia. Negana to, mėto ledo gabalus į visas puses lyg Virgilijus Alekna diską.

"Kokteilio" klausimas

O kodėl rudieji lokiai nėra tokie kantrūs?

Neįmanoma būtų gyventi

Sezonai Špicbergene skirstomi į du – tamsųjį ir šviesųjį. Žiema čia trunka nuo rugsėjo iki kovo, tada užšąla visi uostai, neplaukia kruiziniai laivai, užsidaro viešbučiai ir dauguma restoranų, apšviestas lieka tik pagrindinis miestas Longjyrbienas, kuris atrodo kaip spingsulė gūdžioje girioje. Turistų žiemą taip pat mažai, nes tokiu metu galima važinėti tik sniegomobiliais ir tūnoti pačioje sostinėje. Tačiau tai – nuostabiosios Šiaurės pašvaistės metas. Vietos gyventojų nuomonės prieštaringos. Vieniems labiau patinka šviesusis pusmetis, kitiems – tamsusis. Šviesa Špicbergeną aplanko kovo mėnesį ir išsilaiko iki pat rugsėjo.

Tikras atvejis

Skrendantis keleivinis lėktuvas staiga persivertė ir ėmė skristi aukštyn ratais. Stiuardesė:

– Brangūs keleiviai, prašome nesijaudinti, tuoj pilotas įsilašins lašiukų į nosį ir vėl skrisime normaliai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų