Gal kada nors lietuvių tauta įvertins gatvės dailininkus, liaudies vadinamus grafitininkais. Kad Klaipėda būtų gražesnis miestas, jie pluša naktimis, lieja prakaitą ir eikvoja už savo pinigus pirktus dažus. O už darbą iš savivaldybės neprašo nė cento.
Ši dailininkų kategorija labai skiriasi nuo save profesionalais laikančių menininkų, kurie pajudinę dėl miesto pirštą (nutapę paveikslą ar pagaminę metalinę skulptūrėlę) tikisi atlygio ir įvertinimo.
Štai šiomis dienomis Herkaus Manto gatvės laiptų, prie geležinkelio viaduko, išorinę sieną papuošė nemirksėti priverčiantis grafičio piešinys, kuriame pavaizduoti du berniukai. Vienas jų, tarsi persisvėręs, laiko kitą už kojų, kad šis nenukristų žemyn.
Gilią mintį turintį piešinį nebūtų gėda demonstruoti ir kurioje nors garsesnėje Europos parodoje. O mes neįvertiname gatvės talentų.
Klaipėdiečiai turėtų skubėti, jei nori pamatyti piešinį, nes apie jį sužinoję miesto Viešosios tvarkos skyriaus cerberiai skubės kūrinį uždažyti.
"Kokteilio" pozicija
O dar kai kas sako, kad grafitininkai niokoja miestą. Jie net plytos kampo nuo namo nenuskelia.
Slapti faktai
1974 m. Kaire egiptologai nustatė, kad Ramzio II mumija labai greitai ỹra. Buvo nuspręsta nedelsiant ją nuskraidinti į Prancūziją ir ten išnagrinėti. Dėl to mumijai buvo išduotas egiptiečio pasas, o grafoje "profesija" įrašyta: "miręs karalius". Paryžiuje mumija pasitikta išrikiavus karių garbės kuopą, tarsi pasitinkant tikrą karalių.
Linksmieji tirščiai
Moteris – kaip telefonas: dažnai užimta, tačiau daug dažniau kiti užėmę, neretai ne ten sujungia, pasitaiko, kad neveikia, kartais liniją okupuoja ne tas vartotojas.
Naujausi komentarai