"Kokteilio" gerbėja Beneficija ne juokais sunerimo, kai po ilgo laiko vėl pamatė Minijos gatvės puošmeną – Storąją liepą. Gražuolė sulyso bent trečdaliu, konstatavo ponia. O tai labai liūdina. Kamienas paliegęs, iškorijęs. Senosios medžio šlovės beveik nelikę. Tik kažkokia atminimo-priminimo lentelė bando praeiviams įteigti, kad "tai vis dar storiausia Klaipėdos liepa". Kur jau storiausia, Euzebijaus kriaušė sodų bendrijoje greitai ją pranoks. Reikia skelbti aukščiausio lygio pavojų ir pradėti gelbėjimo operaciją. Ir čia be svarbiausio miesto tvarkytojo pono Liudviko D. tikrai neapsieisime. Ponia Beneficija mano, kad būtina ką nors daryti. Tik baugu geradarei, kad ir ši idėja nenueitų šuniui ant uodegos, kaip paprastai tokiais atvejais būna. Kažkas steigs Storosios liepos gelbėjimo komitetą, kuris rinks aukas. Lėšos bus skirtos labai svarbiam projektui parengti, galimybių studijai surašyti, o jei dar liks pinigų – ir Storajai liepai palaistyti.
Nejaukus momentas
Kai prekybos centre praeini pro kasą nieko nepirkęs, nepaleidžia mintis: "Elkis ramiai ir natūraliai, juk iš tiesų nieko nepavogei".
Nesumeluota laimė
Onutė ir Petras gyvena visiškoje šeiminėje idilėje – jų vienodi skoniai, vienodos idėjos, vienodi norai, net ir hobiai vienodi. Tiesa, Petrui prireikė penkerių metų, kad prie to priprastų.
Praktiškas skonis
Kokia tavo mėgstamiausia spalva?
– Violetinė.
– Betgi tai – depresijos spalva.
– Žinai, 500 eurų banknoto spalva man visiškai nekelia depresijos.
Naujausi komentarai