Įžvalgusis "Kokteilio" agentas V., stebintis tvarką mieste, vieną dieną užfiksavo dviratininką su keistu kroviniu ant dviračio bagažinės. Dviratininkas vežėsi bakelį, akivaizdžiai – pilną, antraip, kam gi jam būtų reikėję prilaikyti jį ranka, baiminantis, kad tas nenuvirstų? Agentas V. pamėgino net vytis tą žmogų, kad įsitikintų, kas yra tame bakelyje – marių vanduo, o gal (neduok, Dieve) degalai. Po ilgų svarstymų V. nusprendė, kad inde vis dėlto buvo benzinas, nes iš tolo pajuto dar nuo vaikystės pažįstamą kvapą, primenantį tą, kurį užuosdavo ryte įsėdęs į tėčio "Moskvič". Tik štai dabar V. kamuoja kitas klausimas, kam dviračiui benzinas, jei dviratininkas jį vis tiek mynė kojomis?

Graudi realybė

Berniukas rašo rašinėlį apie savo tėtį: "Mano tėtis – pats stipriausias ir drąsiausias! Jis gali perplaukti pačią plačiausią upę, nugalėti bet kokį gyvūną, susikauti su visais banditais! Mano tėtis gali viską! Tačiau dažniausiai jam tenka plauti indus, skalbti ir išnešti šiukšles."

Geriau jau Maironis

Rugsėjo pradžia, vaikai rašo rašinėlį.

Viena mokinukė kelia ranką ir klausia:

– Tamsta mokytoja, o kaip rašomas žodis "nėštumas"?

– Gal tu nerašyk apie vasarą, geriau rašyk apie Maironio eilėraščius.

Šventoji trejybė

Tikybos mokytojas liepia vaikams nupiešti Šventąją trejybę. Petriukas nenori piešti visokių ten trejybių ir nupiešia lėktuvą. Prie jo prieina mokytojas ir klausia:

– Na, ir ką čia nupiešei?

– Lėktuvą?

– O kur trejybė?

– Ji ten lėktuve skrenda, štai matote – trys žmogeliukai?

– Aha, gerai, o kas tas ketvirtas?

– O ten – Pontijus Pilotas.

Českos sekretorė (397 725; aksioma: jei moteris pasidavė, vadinasi, ji laimėjo)