Kur dėti negyvą augintinį?

Kartais "Kokteilis" sulaukia neįprastų – nekasdienių klausimų, kaip antai, kiek kainuoja elektra ar vanduo.

Anądien paskambinusi Marytė teiravosi, ar ji galės į šiukšlių konteinerį išmesti jūrų kiaulytę, kuri, anot moters, ko gero, šiais metais pastips, nes dėl senatvės prastai jaučiasi.

Skaitytoja apskritai domėjosi, kur dėti negyvą mažo dydžio augintinį, kuris vėliau ar anksčiau atsisveikins su šiuo pasauliu.

Ir suka moteris galvą. Užkasti daugiabučio namo kieme – negalima, į gyvūnų kapines, kurios nežinia kur yra, nemano vežti, o įstaigų, kurios priima kritusius gyvūnėlius, nėra.

Gyvūnų kapinėse

Užrašas ant antkapio: "Čia galėjo būti jūsų reklama!"

"Kokteilio" pozicija

Kad išvengtumėte panašių kaip Marytės rūpesčių, įsigykite ilgai gyvenančių gyvūnų. Tiesa, jų yra nedaug – tik 20–30 rūšių gali išgyventi 100 ir daugiau metų.

Pavyzdžiui, iš 200 vėžlių rūšių tik aštuonių jūrinių, gėlavandenių ir sausumos vėžlių rūšys – ilgaamžės, jų atstovai perkopia 100 metų. O vėžlys Terrapene carolina išgyvena iki 140 metų.

Tikra teisybė

Suaugęs šuo ar šuniukas, atsiradęs namuose, kartu atsineša ir dideles pirmąsias išlaidas. Jei nuspręsite pirkti kilmingą šunį iš veisėjo, galite tikėtis išleisti nuo 500 iki 5 tūkst. litų.

Norintys išvengti tokių išlaidų gali savo būsimą geriausią draugą pasiimti iš gyvūnų prieglaudos ar išgelbėti besibastantį gatvėje.

Tačiau ilgainiui gali tekti nemažai sumokėti už šuns gydymą veterinarijos klinikoje, nes niekada negali žinoti, kokiomis ligomis serga toks gyvūnas.

Linksmieji tirščiai

Bobutė prekybos centre, žuvų skyriuje:

– Pardavėjau, sakykite, o žuvis šviežia?

– Močiute, negi nematai, kad ji dar gyva!

– Aš, sūneli, irgi gyva...