Norvegų žvejai paskelbė aliarmą dėl itin didelės medūzų populiacijos. Ne tik žuvų gaudytojai sunerimę, nerimo varpais skalambija ir šios šalies Jūrų tyrimų instituto mokslininkai.

Per pastarąjį dešimtmetį medūzų padaugėjo iki keleto milijonų. Jos kruta beveik visose Norvegijos pakrantėse.

Žvejai niršta, kad praranda trečdalį "derliaus", mat medūzos suėda mažas žuveles ir krevetes. Be to, jos, patekusios į sraigto mentes, gadina laivus.

Ir pas mus būna

"Klaipėda" rašė, kad medūzų laikas Baltijos jūros paplūdimiuose – rugpjūtis ir rugsėjis. Šiais mėnesiais jų galima pamatyti itin daug. Mokslininkai teigia, kad tai – įprastas reiškinys. Palankių vėjų atplukdyti skaidrūs bestuburiai žmonėms nepavojingi, todėl nesibaimindami gali juos liesti. Medūzų skaičių lemia oro sąlygos ir dauginimosi sėkmė. Pagrindinė šių gyvių "transporto priemonė" – vandens srovės.

Specialistai ramina, kad tik išskirtiniais atvejais medūzos gali sukelti alerginę reakciją. Rugsėjui baigiantis ar spaliui prasidėjus, kai atšąla vanduo, šie savotiški vandens skėčiai žūva.

Pasižiūrėjus iš arčiau

Paprastoji medūza turi plokščią išgaubtą skėtį ir yra 20–30 cm dydžio. Išoriškai beveik nesiskiria nuo kitų genties rūšių. Kūnas pusiau permatomas, rožinių ir violetinių atspalvių. Turi keturis apskritimo formos lytinius organus, kurių spalva yra rusvai raudona, ir keturis čiuptuvus. Skėtis yra baltos arba gelsvos spalvos. Žiūrint iš viršaus matosi skrandis, kuris susideda iš keturių kišenių.

Vandenyje iriasi į kūno centrą įtraukdama ir išstumdama vandenį, o kadangi yra prasta plaukikė, dažnai išmetama į krantą. Maitinasi nuodingais čiuptuvais įtraukdama planktoną ir moliuskus.

"Kokteilio" klausimas

O kai sakoma: "Ei, tu, medūza", tai – komplimentas?

Česka (397 719; medūzos grakščios vandenyje, o ant kranto – tik želatina)