Anądien "Kokteiliui" paskambinęs Benediktas sunkiai tramdė emocijas. O, pasirodo, dėl smulkmenos. Vyriškis kažkur perskaitė ir susinervino, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas per metus suvalgo daugiau nei po 10 kg silkių.
"Ir kas gali suskaičiuoti, kiek ir ko mes suvalgome? – anapus laido stebėjosi Benediktas. – O kad silkių kiekvienas mūsų suryja po tokį kiekį, manau, kad tai – visiška nesąmonė. Sutikčiau su ta statistika, kad šių žuvų mes suvartojame po 4–5 kilogramus, bet ne daugiau."
"Kokteilio" klausimas
O jums kokios silkės patinka: marinuotos, rūkytos ar pakeptos ant laužo?
Beveik pataikė
Friedrichas Schilleris ne taip seniai sakė, kad pasaulį valdo du jausmai – meilė ir badas (alkis).
Nebandykite brūkštelėti degtuko
Žinokite, žolės deginimas – labai brangi "pramoga" tiek gamtai, tiek visuomenei. Visų pirma, tiesiogiai pakenkiamas dirvožemis. Kita vertus, pernykštėje žolėje, viksvose ar nendryne pasislėpę sudega ką tik gimę žvėrelių jaunikliai, anksti pavasarį susukti paukščių lizdai, begalė boružių, laukinių bičių ir kitų gamtai naudingų augalų apdulkintojų, jau nekalbant apie žmonių aukas.
Trečias rimtas pavojus nuo degančios žolės – miškams, ypač sausiems spygliuočių, nes kasmet didelė dalis miško gaisrų kyla nuo deginamos žolės.
Tikras atvejis
Vestuvėse uošvis priėjo prie žento:
– Na, patinka uošvė?
– Patinka.
– Puiku. Vadinasi, su tavimi gerai sutarsime – mėgstu žmones, turinčius humoro jausmą.
Linksmieji tirščiai
Kalbasi du buhalteriai apie tai, kodėl varnos rudenį neišskrenda į šiltuosius kraštus.
Čia priėjo išmintingasis Petriukas ir tarė:
– Todėl, kad jos, per dieną skridusios į pietus, naktį sugrįžta atgal, kad apskaičiuotų, kiek nuskrido.
Naujausi komentarai