Mes, lietuviai, nesusimąstome apie galingų, ištvermingų, valingų kupranugarių panaudojimą Lietuvos ūkyje. Antai Klaipėdos zoologijos sode gyvenantys kupriai iš nuobodulio ėmėsi padėti medienos pramonės specialistams.
Šie atveža kupranugariams didelių rąstų, įvairaus dydžio stiebų, kurie turi likti be žievės. Gyvūnai, laiko turėdami, taip preciziškai nuėda žievę, kad medžių savininkai negali atsigėrėti kokybiškai atliktu darbu. Net patys skusdami tą žievę, neįstengtų taip švariai nuvalyti kamieną.
Zoologijos sodo administracija trina rankas, nes kupranugariai pasitarnauja žmonėms ir tuo pat metu paėda. Vadovybė mielai išnuomotų kuprius platesniam ratui piliečių, susijusių su mediena. Net nuvežtų kupranugarius reikiamu adresu, kad padirbėtų, nes tai paverstų gyvūnų kasdienybę turiningesne.
Atšvaitai kupriams
Sulaukus žiemos, kai didžiąją paros dalį būna tamsu, smarkiai padaugėja eismo įvykių. Būtent dėl to itin svarbu pasirūpinti prevencinėmis šviesą atspindinčiomis priemonėmis ne tik sau, bet ir kupranugariams, kuriuos vedate pasivaikščioti.
"Kokteilio" pozicija
Kaip mes gyvename – valstybinė paslaptis, o už ką – komercinė.
Vaizdelis pro langą
"Mano namo kieme du mažyčiai vaikučiai (gal kokių 6–7 metukų), grįždami iš mokyklos, dvi valandas lipdė sniego senį. Žvelgiau pro virtuvės langą ir šypsojausi – gražu, – nupasakojo vakar kieme matytą vaizdą Renaldas. – Kai jie nulipdė tą senį besmegenį – jį suspardė, sudaužė. Visiškai suniokojo tai, ties kuo su polėkiu ir fantazija dirbo bent dvi valandas..."
Nugirsta diskusija
– Mama, žiūrėk, aš irgi toks pat stiprus kaip tėtis. Aš irgi šakę sulaužiau!
– Dar vienas debilas auga.
Linksmieji tirščiai
– Noriu pristatyti jums savo išradimą – skutimosi automatą. Klientas įmeta monetų, įkiša galvą, ir du peiliukai automatiškai pradeda jį skusti.
– Bet juk kiekvienas turime individualią veido struktūrą!
– Pirmą kartą – taip.
Naujausi komentarai