"Prisipažinome kalbėdamiesi su pažįstamais, kad norėjome, jog Rūta kaip koks delfinas turėtų dantimis padėti aukso gabalą ant baseino krašto, – juokavo Violeta. – Nes mes taip pripratome, nes mes taip nusprendėme. O to nebuvo. Kaip maži vaikai, negavę ko norėjome, stovime patempę lūpą ir žiūrime į šlapią balutę, kurioje nėra jokio medalio. Negalime ant jos pykti, nes nepaprastai visi ją mylime. Ir kaltiname visus kitus. Kaltiname teisėjus, baseinus, aplinką, varžoves. Nieko nereikia kaltinti ir pykti. Nereikia barti ir Ričardo Berankio, nes ne visada Fortūna žiūri į jį veidu. Stengėsi ir jis. Taip jau yra. Svarbiausia, kad mes turime žmones, dėl kurių galime pasakyti pasauliui: "Mes esame Lietuva ir turime minias talentingų žmonių." Pasitaiko mums visiems ne ta diena, ne ta vieta. Todėl taip norisi pasakyti: "Nieko tokio, nieko tokio – viskas gerai." Mokykimės atleisti sau už pyktį, kuris gimsta mumyse, kai negauname ko norime."
"Kokteilio" pozicija
Bent vieną aukso medalį lietuviai gali laimėti?
Šiomis dienomis paskelbta
Pagaliau tapo žinoma, kodėl vandenyje gerai juda aštuonkojis. Pasirodo, jis turi tris širdis ir žydros spalvos kraują. Viena širdis kraują varinėja po visą kūną, o kitos dvi – po čiuptuvus.
Linksmieji tirščiai
Susiginčijo amerikietis, prancūzas ir lietuvis dėl to, kas yra laimė.
Amerikietis sako: "Laimė, kai stovi savo vilos terasoje ant jūros kranto, geri brangų martinį ir stebi tavo prabangioje jachtoje žaidžiančius vaikus."
Prancūzas sako: "Ne, laimė – tai, kai guli 5 žvaigždučių viešbutyje su dviem gražuolėmis meilužėmis ir žinai, kad namie laukia jauna žmona."
Lietuvis sako: "Ne, laimė yra, kai savo 3 aukštų name geri brangų šampaną, aplink sukasi tarnai ir tarnaitės, vairuotojas blizgina naujo mersedeso dureles, o staiga prie vilos privažiuoja trys autobusai. Pirmame – "Aras", antrame – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, trečiame – Valstybinė mokesčių inspekcija, – ir tavęs klausia: "Čia Miško gatvė 18?", o tu atsakai: "Ne, čia Miško gatvė 16."
Naujausi komentarai