Maskvoje siekiama to, kad butuose nebūtų laikomi dideli šunys – mastifų, dogų, Kaukazo aviganių ir kitų veislių keturkojai.
Tiesa, šio draudimo galėtų nepaisyti privačiuose namuose gyvenantys rusai, tačiau jie turėtų garantuoti, jog augintiniams sudarys geras sąlygas.
Tuo siekiama apsaugoti žmones nuo agresyvių šunų išpuolių. Į šį draudimą galės nusispjauti jau turintieji didelius keturkojus – jiems šis veto negaliotų.
Anot įstatymo sumanytojų, niekas po butus nevaikščios ir šunų neatiminės. Tai bus reguliuojama per šunų veislynus. Dideliais išaugsiančius šuniukus galės įsigyti tik įrodysiantys, jog gyvena privačiuose namuose.
Kinologai juokiasi iš tokių užmačių. Anot jų, pagrindinė priežastis, kodėl šunys užpuola žmones, yra bloga dresūra, o ne keturkojo dydis. Be to, jie įsitikinę, kad bute dideliam augintiniui gyventi patogu, nes pagal biologines savybes jie nėra judrūs.
Išmesti tranai – ne keista?
Užuomina prisistačiusiai skaitytojai itin nepatiko "Kokteilio" pašmaikštavimas apie tai, kad kraują siurbia ir gelia tik moteriškos lyties uodų ir bičių atstovės.
"Kad tik moteriškos giminės bitės gali įgelti, "Kokteilis" komentavo piktdžiugiškai – nieko keista. O ne keista, kad vyriškos giminės bitės – tranai neskraido, nedirba ir reikalingi tik apvaisinti motinėlei?! Po "sunkaus" darbo – apvaisinimo bitės darbininkės juos išgabena lauk ir išmeta iš avilio. Todėl šalia avilio dažnai galima pamatyti negyvus iš bado mirusius vabzdžius. Tai ne liga, o atidirbę tranai. Ir nieko čia keista. Žmonių giminėje tokių irgi pasitaiko", – išliejo tulžį Užuomina.
Linksmoji karinė taktika
1943 m., bandydama sustabdyti Italijos sąjungininkų invaziją, Vokietijos kariuomenė panaudojo biologinį ginklą: pelkėse, į pietus nuo Romos, buvo paleista milijonai uodų lervų. Dėl to 1944 m. Romoje buvo užregistruota daugiau nei 60 tūkst. susirgimų maliarija. Vis dėlto sąjungininkų tai nepaveikė.
Naujausi komentarai