Anądien Kretingos rajono miškuose grybavusi klaipėdietė Angelė pastebėjo beržo grybą. Jis buvo toks didelis, jog moteriai padarė įspūdį.

"Iki šiol pačiai neteko matyti tokio didelio beržo grybo, – atviravo skaitytoja, atsiuntusi "Kokteiliui" liaudies vadinamo čaga nuotrauką. – Gal yra ir didesnių, tačiau kiek esu išmaišiusi miškų, tokio galingo grybo dar nebuvau regėjusi."

Labiau pasidomėjus

Moksliškai įžulniuoju skyleniu vadinamas daugiametis parazitinis grybas dar turi ir kitokių pavadinimų: juodgrybis, rupūžė, bifunginas.

Pasirodo, beržo grybas ne koks nors ant kamieno išaugęs parazitas, o kone "stebuklo gabalas".

Jame gausu veikliųjų medžiagų – organinių rūgščių, lignino, steroidinių junginių, fenolių, flavonoidų, silicio oksido, geležies, aliuminio, kalcio, magnio, natrio, kalio, cinko, vario, polisacharidų ir kitų medžiagų. Iš jo gaminami antpilai, spiritinės ir aliejinės ištraukos, naudojamos tiek išoriškai, tiek iš vidaus.

Manoma, kad grybe esančios medžiagos pasižymi uždegimą slopinančiomis, antivirusinėmis, piktybinių navikų augimą stabdančiomis, kraujospūdį mažinančiomis, kraujo ir medžiagų apykaitą gerinančiomis, imunitetą stiprinančiomis savybėmis. Beržo grybo preparatai vartojami esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms, sergant gastritu, siekiant išvalyti organizmą bei pašalinti druskas.

Vertino nuo senovės

Dar XIX a. ir gydytojai, ir liaudies medicinos žinovai beržo grybo preparatais patarė gydyti onkologines ligas.

Žinomas faktas, kai moteris beržo grybo užpilu išsigydė chronišką balso stygų uždegimą, kurio išsigydyti nepadėjo net garsių profesorių išrašyti receptai.

Linksmieji tirščiai

Tėvas perskaitė "Klaipėdos" laikraštyje, kad vienas jaunas, talentingas futbolininkas su žinomu Europos klubu pasirašė 10 milijonų eurų sumos sutartį. Tėvas atsistojo, pažiūrėjo į sūnų ir tvojo per kuprą:

– Sėdi palinkęs prie knygų. Eitum geriau kamuolį spardyti.