Geri norai – dar ne viskas. Tuo įsitikino žinomo Kretingos rajono miestelio – Salantų žmonės. Jų iškaltas akmeninis riboženklis žemaitišku gyvenvietės pavadinimu "Salonta" dėl biurokratinių barjerų dirbtuvėse išgulėjo kone metus.

Turėjęs miestą papuošti 2018-ųjų rudenį, jis prie Salantų ribos buvo "patupdytas" visai neseniai – per miestelio šventę.

Sumanymui koją kišo kelininkai. Anot jų, akmens įtvirtinimo vieta yra kelio apsaugos zonoje. Šiais metais žemaičiai sulaukė palankaus sprendimo ir ėmė kloti pamatus riboženkliui.

Akmenį, kurį padovanojo į Vilnių išsikraustęs salantiškis Paulius Vaniuchinas, iškalė Vytautas Čepulis, jam padėjo bendrovės vadovas Stanislovas Bružas.

Anot P.Vaniuchino, tėvai Danutė ir Gerardas prieš 30 metų Salantuose rengėsi statyti buveinę, būsimo namo vietoje buvo akmuo, kurį reikėjo iškasti. Nuo to laiko jis gulėjo atokiai – niekam nereikalingas.

Mintis akmenį paversti miesto ženklu salantiškio galvoje sukosi ne vienus metus. V.Čepulis net buvo sukūręs riboženklio projektą. Reikalai pajudėjo, kai sumanymui pritarė Salantų bendruomenės pirmininkė Stasė Preibienė ir tuometis Kretingos rajono meras Juozas Mažeika.

Nuo 1996-ųjų, kai miestelis šventė 440 metų jubiliejų, salantiškiai turi savo herbą, kuriame raudonas gaidys auksiniais snapu ir kojomis ant žalios kalvos. Jį sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Jam atsirado vietos ir riboženklyje. Taip pat akmenyje iškalti metai, nuo kurių skaičiuojamas Salantų amžius.

Salantų herbo simbolis

Anot salantiškio P.Vaniuchino, gaidys – ryto ir saulės pranašas, daugelyje tautų dėl skaisčių plunksnų bei ugnies spalvos skiauterės laikomas saulės ir ugnies simboliu. Jis, giedojimu sutinkąs brėkštančią dieną, tapo šviesos pergalės prieš tamsą ir budrumo reiškėju. Dėl savo karingumo gaidys pelnė kovos, narsumo ir drąsos įvaizdį.

Česka (397 719; o esate girdėję apie "porciunkulę" Salantuose?)