Įvairių įstaigų vadovai, privačių namų, kavinių, barų savininkai, išklodami laiptus plytelėmis, nepagalvoja apie būsimą pavojų. Kol sausa, gražios plytelės džiugina šeimininkus ir svečius, tačiau palijus, o ypač užsnigus, jos tampa kone žudikėmis.
Vakar, kai gamta šliukštelėjo sniego, prie pastatų su išklotomis slidžiomis tapusiomis plytelėmis, žmonės atrodė tarsi kerėplos. Jie tais laiptais lipdavo ir nulipdavo taip atsargiai, tarsi eitų per minų lauką, arba tikslo siekdavo įsikibdami į turėklus ar atsiremdami į sieną. Dažnai žmonės padėdavo vieni kitiems, nes suprasdavo, jog neatsargus judesys galėjo būti tragiškas. Nereikia net skilusios kaukolės, lūžusi ranka ar koja – irgi džiaugsmo nesuteikia.
Tad nenuostabu, kad jau nuo rudens prie tokių laiptų klijuojami perspėjantys skelbimai arba ant laiptų dedami įvairūs kilimėliai, kurie sumažina pavojų.
"Kokteilio" pozicija
Žiemą geriausi betoniniai laiptai – mažiau prabangos, mažiau pavojų.
Skubančioms damoms
Moterys, esant slidžiai kelio dangai, avėkite batus žema pakulne bei neslidžiu, grublėtu padu. Būkite atsargios ir dėmesingos. Eidamos apledėjusiu keliu neskubėkite. Labai atsargiai lipkite laiptais, leiskitės nuokalne.
Net žemesniųjų klasių moksleiviai žino, kad labai pavojingos tokios traumos, kai žmogus parvirsta aukštielninkas ir susitrenkia galvą. Parkritęs pilietis gali trumpam prarasti sąmonę.
Jei taip nutiko, ant sumuštos vietos uždėkite šaltą kompresą ir nedelsdami kreipkitės į neurologą.
Viename Lietuvos miestelyje
– Žiūrėk, koks baisus snukis nupieštas ant tos policijos mašinos.
– Cit! Tai pats komisaras pro langą galvą iškišo.
Linksmieji tirščiai
Sėdėjo žmogus ant Nilo kranto. Labai karšta, tvanku, o žuvys nekibo. Išniręs krokodilas draugiškai paklausė žmogaus:
– Na, ką, karšta?
– Aha.
– Tvanku?
– Aha.
– Tai gal, sakau, išsimaudysi?
Naujausi komentarai