Praėjusią savaitę visapusiškai aktyvus pilietis Valerijus, "Kokteiliui" paskambinęs, stebėjosi: "Ar matėte? Pretendentas į miesto karaliaus sostą, neva važiuojantis pirmyn ir kviečiantis kitus judėti į priekį, ne rieda, o tiesiog sėdi ant prirakinto dviračio".
Ar "Kokteilio" skaitytojas sakė netiesą, o gal tiesą, teko gerokai paplušėti, kol buvo surasta toji reklaminė nuotrauka.
Akivaizdu, kad dviratis, ant kurio sėdi pilietis, nešiojantis laikrodį ne ant kairės rankos, kaip įprasta, o ant dešinės, negali judėti, nes yra priekyje prirakintas prie kažkokio daikto, kurio nepavyko nustatyti.
"Kokteilio" pozicija
Jei būsimas miesto meras nemoka važiuoti dviračiu, tegul važiuoja triračiu. Tikimybė apvirsti sumažėja perpus.
Šventa tiesa
Važiuojant dviračiu dirba visi kūno raumenys, vyksta intensyvi medžiagų apykaita, kepenys greičiau šalina nereikalingas medžiagas. Minantis pedalus žmogus išgeria daugiau vandens, tad intensyviau valosi organizmas. Per dieną dviračiu reikėtų važinėti apie dvi valandas ir dviratį rinktis ne stovintį treniruoklių salėje, o paprastą, ir kuo dažniau laiką leisti gamtoje.
Be to, mindami dviračių pedalus ugdome savo balanso pojūtį, koordinaciją bei ištvermę. Važinėjimas dviračiu, kaip ir bėgiojimas, vaikščiojimas pėsčiomis, užgrūdina ir sustiprina organizmą. Ypač imuninę sistemą grūdina važiavimas dviračiu įvairiu oru. Dviračiu įmanoma važiuoti bet kokiomis oro sąlygomis, tik reikia tinkamai apsirengti: smulkaus ar trumpo lietučio metu užtenka striukės, o smarkiai lyjant prireiks neperšlampamo apsiausto ir kelnių, taip pat batų apsaugos. Karštomis dienomis kūną vėsina vėjelis, kylantis važiuojant.
Linksmieji tirščiai
Caraitis Ivanas paprašė Vasilisos Gražiosios 3 eurų alui. Toji nedavė.
"Kaip buvo rupūžė, taip ir liko," – pagalvojo caraitis Ivanas.
Naujausi komentarai