Porelė pusamžių egzotų (yra tokia kačių veislė, bet čia kalbama ne apie jas) susiruošė turiningai praleisti sekmadienį. Atplėšę prieštvaninės kandžių sukapotos trofėjinės milinės skverną ir ta skiaute kruopščiai nutrynę ne tik savo užnešiotus sandalus, bet N.Chruščiovo erą regėjusius dviračius, kuriuos jau greitai bus galima įvardyti kaip antikvariatą, ryžosi lig tol nebūtam dalykui – pamėginti nuriedėti į pliažą ir kojas sumerkti į Baltijos jūrą.
Būtų dar ko stebėtis, jei į Juodąją, bet įvertinus, kad abu veikėjai yra užkietėję klaipėdiečiai, o šie, kaip žinome, mieliau laisvalaikį leidžia savo kaulus alindami užmiestyje 6 arų sklype sodų bendrijoje (kuri spėriai virsta mažuoju Mėmeliu), tad jūros ošimo šie I.Mičiurino sekėjai nėra girdėję jau kokius 20 metų.
Tą progą mūsų egzotams buvo verta atšvęsti. Vis dėlto poros litrų stipriojo alaus, paimtų į išvyką, pakako, kad karšta popietė pakoreguotų kelionės planus. Žygį teko nutraukti antrame kilometre pakeliui į Smiltynę, nes ratai jau nebepasisuko norima kryptimi.
Atgulus pokaičio po pušele, mūsų keliautojams reikėjo skubiai apsispręsti: ar jūra verta tų nepakeliamų kančių? Žinoma, kad neverta. Ir čia tapo aiški patarlės "Nesuk iš kelio dėl takelio" prasmė. Nereikėjo burokų ir krapų lysvių išduoti dėl kažkokio keisto prasimanymo, kurį miesčionys vadina aktyviu poilsiu.
Kuo ne akvariumas?
Į autobusą įlipa vyrukas ir rėkia:
– Atsargiai, aš su akvariumu!
Visi į šonus išsilaksto, vietą užleidžia. Atsisėda vyras, patogiai įsitaiso. Visi spokso į jį, jokio akvariumo nemato. Neištvėrusi viena močiutė prieina ir klausia:
– Na tai kur, sūneli, akvariumas?
– Ogi va, – plekšnodamas per išsipūtusį pilvą taria vyrukas, – 5 bokalai alaus ir du rūkyti karpiai.
Naujausi komentarai