Klaipėdietės merginos, sumaniusios miesto centre suvalgyti po picą, patyrė sukrėtimą. Viena pica bent jau pagal dydį buvo tokia, kokia turi būti, o antroji... Geriau klientės būtų jos nemačiusios. Merginos suakmenėjusiais žvilgsniais žiūrėjo į kepėjos "šedevrą", negalėdamos patikėti, kad toji pica yra skirta joms.
Sunku nupasakoti produktų chaosą ant papločio. O ir pati pica buvo gerokai mažesnė nei greta buvusi kita. Negana to, kepinio kraštai buvo tokie, lyg juos būtų iškandžioję kokie nors gyvūnai.
Atsisukus į ankstesnius laikus
Pasirodo, lietiniai blyneliai dar XVI–XVII a. buvo prabangus patiekalas, kurį skanauti galėjo tik pasiturintys žmonės – kunigaikščiai, didikai, bajorai ar turtingi miestiečiai.
Mat kad būtų iškeptas tikras plonas lietinis blynas, reikia itin aukštos kokybės kvietinių miltų, kurie tais laikais buvo brangūs. Iš paprastų, nepikliuotų ar ruginių miltų lietinių blynų neiškepsi.
Lietiniai blynai tuomet dažnai gaminti su įvairiais įdarais. Tokie vadinti "naliesnikais".
Kaip ir šiandien, tais laikais didikų virtuvėje darbavęsi virtuvės šefai į "naliesnikus" įsukdavo įvairiausio įdaro, net specialiai paruoštų ryžių ar manų košių.
Prabangumo statusą turėjo ir kiti miltiniai patiekalai, pavyzdžiui, sausainiai ar riebaluose kepti "blyneliai", panašūs į mūsų laikų žagarėlius. Jų taip pat neiškepsi be aukščiausios rūšies miltų.
Valgykite daugiau duonos
Mokslininkų duomenimis, žmonių mitybos įpročiai net 25–30 proc. turi įtakos jų sveikatai.
Gerai žinoma, kad grūdinės kultūros sudaro viso raciono pagrindą – jų rekomenduojama valgyti kasdien po keletą kartų, tačiau kiekvieną dieną šiuos produktus vartoja tik 14 proc. suaugusiųjų. Duonos, kuri yra pagrindinis B grupės vitaminų šaltinis, reikėtų valgyti kasdien, tačiau tik septyni lietuviai iš dešimties tai daro.
Linksmieji tirščiai
– Brangioji, šiandien darbovietėje užsiėmimai. Galima, mane šiandien šiek tiek vėliau parneš?
Naujausi komentarai