Ar ir jūs pritartumėte skaitytojui Albinui, manančiam, kad mirusiesiems pagerbti užtektų vienos dienos – arba lapkričio 1-osios, arba 2-osios.

"Esu įsitikinęs, kad mūsų žmonėms, na, didžiajai daugumai, lapkričio 1-oji ir lapkričio 2-oji turi tą pačią reikšmę ir jie neskiria, kuri iš šių dienų yra Visų Šventųjų, kuri – Vėlinės", – tvirtino skaitytojas.

Klaipėdietis, tęsdamas temą, toliau vyniojo siūlą: "Beveik niekas nevažiuoja į tuos pačius kapus abi dienas. Dažniausiai visi juda lapkričio 1-ąją. O kiek daug yra tokių žmonių, kurie, kad nereikėtų važiuoti per išeiginėmis paskelbtas dienas, į kapus nulekia dar anksčiau – paskutinėmis spalio dienomis."

"Kokteilis" įsivaizduoja, kokią ugnį sukėlė Albinas, netiesiai išsireiškęs, kad nereikia išeiginės dienos per Vėlines.

Didelė tikimybė, kad vyriškis – vienas iš verslininkų, pasisakantis, jog lapkričio 2-oji nebūtų dar viena nedarbo diena. Kaip žinoma, nuo 2020-ųjų Vėlinės – įtrauktos į oficialių šventinių dienų sąrašą.

Ką šneka istoriniai šaltiniai

"Kokteiliui" pasirausus istorinėse knygose, pavyko rasti žinių, kad mūsų protėviai švęsdavo Vėlines (arba Ilges) bent porą savaičių. Mirusiųjų pagerbimo šventę lietuviai turėjo ir iki krikščionybės. Ji buvo švenčiama vėlų rudenį. Žmonės mirusiesiems aukodavo maisto, tikėdami, kad taip užsitikrins dievų malonę.

Pasižvalgius po Europą

Šiuo metu 17 ES valstybių narių švenčių diena yra paskelbusios Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1-ąją arba 3-iąją) ir tik viena valstybė – Vengrija – yra paskelbusi dvi švenčių dienas – lapkričio 1-ąją ir 2-ąją. Kitos valstybės nėra paskelbusios švenčių dienomis nei lapkričio 1-osios, nei lapkričio 2-osios. Be to, šiuo metu ES valstybių švenčių dienų vidurkis yra 12, o Lietuvoje – 15 dienų. Tik Bulgarija ir Vengrija turi daugiau (po 17) švenčių dienų nei lietuviai.