Nemunėlio (nepainiokite su Nemunu) upės pakrantės gana nedideliame ruože galima matyti daug išlikusių unikalių virenių. Tikriausiai ne vienas "Kokteilio" skaitytojas truktelės pečiais: "Kas tos virenės?"

Tai atviro tipo kaminas su centre esančia ugniaviete, siaurėjantis iki stogo kraigo. Virenėje katile ant kablio buvo verdamas valgis, rūkoma ir laikoma mėsa, džiovinamos malkos, šiltuoju laikotarpiu galėjo būti naudojama kaip šaldytuvas.

Virenė XVI a. Šiaurės Europoje išsirutuliojo iš atviros ugniavietės. Žemaitijoje, vidurio, šiaurės ir šiaurės rytų Aukštaitijoje virenės statytos iki XX a. pradžios. Vėliau – retai naudojamos.

Išliko: Vakarų Lietuvoje virenių, ko gero, nebėra, o Aukštaitijoje jų galima pamatyti.

Artėja adventas – pasninko metas

Advento trukmė nevienoda. Jis prasideda ketvirtą sekmadienį prieš Kalėdas, šįmet gruodžio 1-ąją, ir tęsiasi iki Kūčių. Žemaitijoje įprasta advento pradžia laikyti lapkričio 30-ąją, Šv. Andriejaus dieną.

Adventas – tai laikas, kai saulė yra žemiausiai prie horizonto. Jo metu reikia pasninkauti, negalima linksmintis.

Advento laiku būdavo draudžiama dirbti kai kuriuos darbus, ypač triukšmingus. Veikiausiai taip buvo vengiama sutrikdyti natūralią gamtos ciklo eigą, saulės grįžimą. Nepildavo pagalvių, tikėdami, kad varnos žąsyčius ir kitus naminius paukščius išnešiosiančios, nekirpdavo avių, nes kito kirpimo vilnos būsiančios kietos ir šiurkščios. Draudimas kirpti avis siejamas ir su senu lietuvių tikėjimu, kad po mirties žmogaus vėlė gyvena gyvuliukuose ir žvėreliuose, taigi nevalia jų skriausti, gi adventas – taikus metas.

Linksmieji tirščiai

– Kažko tu šiandien sutrikęs...

– Kurgi ne! Vakar susidūriau su žmogumi, kuris nežino Šekspyro!

– Tai kas?

– Velniai nematė to Šekspyro, bet jei po šimto metų ir mane taip pat pamirš?