Ar priimtos Lietuvos krepšinio lygos (LKL) naujovės pasiteisino?  Ką šalies klubams duoda dalyvavimas VTB Vieningoje ir Baltijos krepšinio (BBL) lygose? Ką labiausiai reikia tobulinti klubų ir lygų veikloje?

Apie šiuos ir kitus aktualius klausimus savaitraštis „Vilniaus diena“ kalbėjosi su ilgamečiu Kauno „Žalgirio“ žaidėju Sergeju Jovaiša ir Vieningosios lygos vykdančiuoju direktoriumi Tomu Pačėsu. Specialistai taip pat pasidalino įžvalgomis apie VTB rungtynes tarp Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir Rimo Kurtinaičio treniruojamų Maskvos srities „Chimki“ krepšininkų.

- Rungtynes stebėjo rekordinis žiūrovų skaičius šį sezoną – daugiau nei 10 000.  Vilniečiai vėl tiki savo komanda, ar tai tik vienkartinė sėkminga viešųjų ryšių akcija?, - paklausėme krepšinio ekspertų.

Sergejus Jovaiša: sostinė pagaliau pasimokė iš kauniečių. Džiugina, kad „Lietuvos rytas“ ėmėsi sėkmingų marketinginių veiksmų. Žinoma, papildomas stimuliatorius pritraukiant publiką buvo ir visiems puikiai pažįstamas Rimas Kurtinaitis. Taip pat naujieji vilniečių pirkiniai, kurie iki tol rungtyniavo ne prieš tokio kalibro komandas, kokia ant „Siemens“ arenos parketo buvo pirmadienį.

Tomas Pačėsas: klubas ilgai reklamavo šias rungtynes, buvo siūlomi patrauklūs pasiūlymai. Be to, suveikė ir sportinis faktorius – atvažiavo gero lygio komanda. Vilniaus publika pasiilgusi aukšto lygio krepšinio. Manau, „Lietuvos rytas“ iš dalies pateisino žiūrovų lūkesčius - iki 35 min. vyravo intriga.

- Tai, kad vilniečiai sugebėjo panaikinti 18 taškų deficitą rodo komandos charakterį ar „Chimki“ atsipalaidavimo ženklus?

Sergejus Jovaiša: vilniečiai dvikovos pradžioje patyrė šoką ir gėdos jausmą. Noro buvo, tačiau kokybės – absoliučiai ne. Gynyboje šeimininkai vien per pirmąjį kėlinuką prasileido beveik 30 taškų.  Puolimas taip pat priminė vaizdą, kurį matėme sezono pradžioje.  Reikia pripažinti, „Chimki“ po tokios sėkmingos pradžios į rungtynes pradėjo žiūrėti atsainiau. Ne visos  VTB lygos rungtynės yra ypatingos reikšmės. Vilniečių garbei reikia pasakyti, kad jie puikiai išnaudojo svečių atsipalaidavimą - prabudo savigarba, „Lietuvos rytas“ pajuto kraujo kvapą. Deja, dvikovos pabaigoje „Chimki“ išnaudojo šaltą protą ir šventė pergalę.

Tomas Pačėsas: kritiniu momentu šeimininkų gretose atsirado lyderių. Išskirčiau Renaldą Seibutį, Nemanja Nedovičių. Sudėtingus metimus pataikė Steponas Babrauskas. Dėl kamuolių pagirtinai kovojo Dejanas Ivanovas. Visgi atkovoti 18 taškų ir išsiveržti į priekį prieš tokią komandą kainuoja daug fizinių ir psichologinių jėgų. Galbūt to ir pritrūko.

- Ar strategai vienas kitam sugebėjo pateikti taktinių staigmenų?

Sergejus Jovaiša: „Chimki“ žaidė aukščiausiu lygiu, pastaruoju metu komanda yra ant bangos. D. Maskoliūno auklėtiniai sėkmingai dvigubino gynybą prieš Zoraną Planiničių, taip priversdami įžaidėją jau ankstyvoje atakos stadijoje imtis skubotų veiksmų. Daugiau ypatingų naujovių neįžvelgiau. Teigiamą įspūdį paliko R. Seibutis, S. Babrauskas, M. Katelynas.

Tomas Pačėsas: Sergėjus Monia, Zoranas Planiničius ar Krešimiras Lončaras kartu žaidžia jau senokai. Į žaidimą įnešti naujovių, ypač žinant įtemptą grafiką, rusų klubui yra beveik neįmanoma. Galbūt R. Kurtinaitis sezono metu ir spėja įdiegti vieną kitą derinuką. „Lietuvos rytas‘ taktinėms staigmenos turi žymiai daugiau laiko.

- Vienas iš spurto iniciatorių Nemanja Nedovičius trečiajame kėlinyje ilgam sėdo ant suolo, o aikštėje esant Miltonui Palacio reikalai ėmė blogėti. Galbūt vyr. treneris Darius Maskoliūnas iš žaidėjo tikisi per daug?

Sergejus Jovaiša: jeigu Nemanja galėtų žaisti visas 40 minučių, treneris juo pasitikėtų. Tas pats pasakytina ir apie banguojantį Janio Blūmo žaidimą. Būtų idealu, jei komanda žaistų stabiliai, tačiau to, išskyrus R. Seibutį, mes nematome.

Tomas Pačėsas: rungtynėse su Zgoželeco „Turow“ amerikietis buvo aktyvesnis. Įžaidėjas aikštėje nepasirodė vien dėl to, kad yra juodaodis ar jo pavardė Palacio. D. Maskoliūnas žaidėją mato kiaurą dieną – kasdien po 4-5 valandas, todėl turi pagrindo juo tikėti. Tiesiog kai kurie sprendimai pasiteisina, o kiti  ne. Su tokiu varžovu negalima žaisti 5-6 krepšininkais. Juk reikia duoti pailsėti tam pačiam R. Seibučiui ar N. Nedovičiui.  Galime tik konstatuoti faktą, kad Miltonui reikia gerokai pasitempti. Juolab, kad jis yra užsienietis, o  kovoti bei stengtis gali ir lietuviai.

- Iš Patricko O‘Bryanto taip pat buvo tikimasi žymiai daugiau. Praėjo pakankamai laiko, kad dėl prasto žaidimo galėtume kaltinti aklimatizaciją ir pan. Kodėl vis dar apie NBA svajojantis „centras“ neišgirsta ir nevykdo trenerių nurodymų?

Sergejus Jovaiša: kaltinti reikėtų tuos, kurie peržiūrinėjo vaizdo įrašus su geriausiais O‘Bryanto žaidimo momentais. Kurtinaitis ar Sabonis ir dabar galėtų pademonstruoti dėmesio vertus epizodus.  Daug panašių žaidėjų paturistavo ir „Žalgiryje“. Tokį skautų pasirinkimą būtų galima pateisinti nebent ribotomis finansinės galimybėmis.

Tomas Pačėsas: Patrickas nėra jaunuolis, kurį demotyvuotų Amerikos kontinento palikimas. Jis jau yra žaidęs Europoje. Reikia pripažinti, kad renkantis žaidėją buvo eilinį kartą prašauta. Suprantu, kad reikia poros savaičių apsiprasti su klubu ir esančiomis aplinkybėmis. Tačiau supratimas bei asmeninės savybės neišnyksta – moki žaisti krepšinį, arba ne. Stebuklų iš O‘Bryanto tikėtis neverta, nebent žaidžiant su silpnesnėmis komandomis.

- Gana užtikrintai sužaidė Mindaugas Katelynas. Ar puolėjas vertas kvietimo į rinktinės stovyklą? Juolab, kad jo pozicijoje rungtyniaujantis Paulius Jankūnas gydosi sudėtingą traumą.

Sergejus Jovaiša: apie Mindaugo perspektyvas kalbėjau jau prieš porą metų. Labai nustebau, kad jis praėjusią vasarą net nepateko į išplėstinį kandidatų sąrašą. Tas pats kadaise buvo su Andriumi Šležu. M. Katelynas savo geriausiu metu galėjo tapti svarbiausiu šeštuoju rinktinės žaidėju. Jis visomis prasmėmis buvo pasiekęs karjeros zenitą. Gaila, kad treneriai to neįžvelgė. Tas laikas jau praleistas, tačiau jeigu žaidėjas demonstruos stabilų žaidimą likusią sezono dalį ir pilnai atsigaus po traumos – ateinanti vasara gali būti sėkminga.

Tomas Pačėsas: su trečios ir ketvirtos pozicijos žaidėjais rinktinei problemų nekils -  P. Jankūnas iki vasaros turėtų pasveikti. Pridėkime Donatą Motiejūną ir Liną Kleizą. M. Katelynui norėtųsi palinkėti stabilumo, kurį pasitelkęs galėtų išreikšti savo meistriškumą ir pelnyti trenerių pasitikėjimą.

- Kokia jūsų nuomonė apie šio sezono LKL sistemą?

Sergejus Jovaiša: nuo pat pradžių buvau prieš tokius sprendimus, kai mūsų grandai žaidžia tik vieno rato principu. Tačiau Lietuvos krepšinio federacija (LKF) ir LKL norėjo padėti klubams. Nemanau, kad jauniems „Lietuvos ryto“ ar „Žalgirio“ žaidėjams būtų labai sunku žaisti papildomas rungtynes su LKL vidutiniokais. Kartais treniruotis yra sunkiau negu žaisti. Šiuo metu jaučiu nuvertintą vidaus čempionatą, kuris atima galimybę tobulėti jauniems krepšininkams.

Tomas Pačėsas: „ Žalgirio“, Prienų“ ar „Neptūno“ atveju lygos vadovų sprendimai pasiteisino visapusiškai. „Lietuvos ryto“ planai prieš sezoną buvo patekti į Eurolygos „Top 16“ etapą. Jei tai būtų tapę realybę, viskas būtų normalu. Reikia suprasti, kad krepšinis, kaip ir pasaulis, nuolat keičiasi. Plečiasi tarptautinių lygų geografija. Tai reikia įvertinti ir priimti optimalų sprendimą. Problemų LKL – iki kaklo. Visgi, išlieka netikėtumo faktorius – „Prienai“ ir „Neptūnas“ gyvena galimybe pirmą kartą klubo istorijoje žaisti finale. Tai tam tikra prasme žavi ne tik žiūrovus.

- Sprendimus priima pačių klubų atstovai. Kas kaltas, dėl tokios susiklosčiusios padėties? Galbūt lygos vadovams reiktų suteikti daugiau svertų?

Sergejus Jovaiša: nieko baisaus nenutiko, kai praėjusiais metais „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ žaidė daugiau rungtynių. Išeitis visada yra – galima žaisti su 8 jaunesniais krepšininkais. Dabar vyksta LKL devalvacija. Tikrai ne visos komandos mums tinkamos į varžoves Vieningoje ar Baltijos krepšinio lygoje (BBL). Kodėl turime būti nuolankūs ir kelti Azerbaidžano komandos lygį?  Galų gale prisižaisime iki to, kad vilniečiai liks be sidabro medalių. Žinoma, čia  šiokia tokia humoro gaida.

Tomas Pačėsas: manau, kad LKL turi gyvuoti kaip atskiras juridinis subjektas. Galutinius sprendimus priima LKF vykdomasis komitetas, kurį sudaro platus spektras atstovų. Veiksmai turi būti derinami. Smagu, kad klubai privatūs. Tačiau projektas „Lietuvos krepšinis“ yra mūsų visų reikalas.

- Ką labiausiai reikia tobulinti klubų ir lygų veikloje?

Sergejus Jovaiša: išeičių iš susidariusios padėties metai iš metų ieško klubo ir lygų vadovai, tačiau rimtesnio įvykių posūkio nesimato. Įvairių akcijų, kurias sėkmingai organizuoja mūsų vedančios komandos, reikėtų žymiai daugiau. Metodai turi būti taikomi reguliariai ir kompleksiškai. Mano manymu, reikia iš naujo užsiauginti žiūrovą. Vyresni krepšinio mėgėjai į rungtynes ateis nepaisydami aplinkybių. Naudinga sugalvoti įvairias atrakcijas, kad į rungtynes būtų masiškai įleidžiami pradinių klasių moksleiviai. Būtent tokiame amžiuje galima prisijaukinti ilgametį ir ištikimą komandos gerbėją.

Lietuvoje trūksta idėjų. „Prienai“ turi be galo simpatišką komandą, kurioje žaidžia vien lietuviai. Tačiau ir jie nesugeba užpildyti net pusės arenos. Gal žmonės aptingo, krepšinį įprato stebėti per kompiuterių ir televizijos ekranus? Tikiuosi, niekada neateis tokie laikai, kai žiūrovui už atvykimą į rungtynes teks primokėti. Juokai juokais, tačiau reikia nedelsiant imtis veiksmų, kaip suaktyvinti gerbėjus.

Tomas Pačėsas: stabilumo. Lygoje neturi likti banguojančių komandų. Joje žaisti turi tik finansiškai pajėgios ekipos. Atsispirti reiktų būtent nuo to. Nebėkime prieš traukinį, sprendimą reiktų priimti po sezoną, kuris turėtų būti adekvatus ir logiškas. Įstatų visos komandos turėtų laikytis vienodai, nepriklausomai nuo jų svorio bendrame kontekste. Šiais laikais pritraukti žiūrovą į rungtynes paties krepšinio jau nebeužtenka. Gali būti fanatikas, bet  skaičiuoti kiekvieną litą. Juk ne visi gali sau leisti nusipirkti bilietą už 50 lt.

- Kokią matote BBL ateitį?

Sergejus Jovaiša: kelios Lietuvos komandos dalyvaudamos šioje lygoje užpildo savo rungtynių grafiką. Žaidėjai perkami ne tam, kad tik treniruotųsi, bet būtų matomi plačiajai visuomenei. Savo sultyse virti būtų nuobodoka. Kasmet 2-3 komandos LKL čempionate atrodo tiesiog bejėgiškai. Tarkime, „Palanga“ jau eilę metų yra visiškai beviltiška komanda. Po sezono į lygą ateis Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) nugalėtoja. Jei klubas surinks padorų biudžetą, jis gali šauti į turnyrinės lentelės vidurį. Tokie dalykai pagyvintų Lietuvos čempionatą.

Tomas Pačėsas: daugelis komandų joje dalyvauti atsisako, nes nemato žaidybinės ir praktinės naudos. Be pagrindinių Lietuvos ir Latvijos klubų BBL tapo neįdomi. Tai didžiulis smūgis lygai. Vadovybei reiktų rimtai apsvarstyti tolesnę egzistavimo prasmę.

Praeityje garsūs krepšininkai oranžinį kamuolį į rankas paima iki šiol