Galimai daugiau nei 20 metų vaikus skriaudęs 56-erių kunigas Tadas Švedavičius prieš teismą stojo tik ketvirtadienį. Tai reiškia daugiau nei 20 metų tylos ir galimos skriaudos – prievartos, tvirkinimo, vaikų girdymo alkoholiu ir mokėjimo už seksą.
Byloje – 11 aukų. Pasak prokuroro, visi nukentėjusieji yra berniukai.
„Nieko aš nekomentuosiu“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė T. Švedavičius.
Istorija rezonansinė, tačiau svarbiausia, jog aukos net ir po tiek metų ryžtasi prabilti. Deja, tačiau Lietuvoje neretai dalis seksualinę prievartą patyrusių žmonių vis dar renkasi tylą.
Tam tikros tendencijos paaiškėjo atlikus naujausią tyrimą. 12 proc. apklaustųjų nurodė, kad nukentėję niekur nesikreiptų.
Tyrime dalyvavo ir moterys, ir vyrai, gyvenantys tiek miestuose, tiek rajonuose. Apklaustųjų amžius – nuo 18 iki 65 metų. Taip pat aiškintasi, kokios yra nenoro pranešti apie patirtą seksualinį smurtą priežastys.
„Nesikreipia žmonės, nes bijo, kad jais nepatikės – 43 proc.“, – teigė Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro direktorė Dalia Puidokienė.
Baimę gali didinti ir aplinkinių reakcija.
„Tarkime, užsipuls pažįstami, giminės, ypač jei kaltinamas bus kažkoks žymus žmogus, gerbiamas žmogus ir panašiai“, – sakė „Ribologijos“ vadovė Rugilė Butkevičiūtė.
Tyrimo rezultatai – rimtas signalas ir teisėsaugai.
„34 proc., t. y. trečdalis tvirtino, kad nesikreiptų, nes nepasitiki teisine sistema. Tai reikšminga. Lyg ir kreiptųsi, bet dalis nepasitiki teisine sistema“, – neslėpė D. Puidokienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Policija pabrėžė, kad seksualinės prievartos atveju kreipiantis į pareigūnus itin svarbus laikas. Kuo anksčiau sulaukiama pranešimo, tuo lengviau surinkti įrodymus ir įrodyti skriaudiko kaltę.
Vis dėlto specialistai atkreipė dėmesį, kad žmonių pasitikėjimui įtakos turi ir teismų sprendimai.
„Buvo prieš keletą savaičių, kai teismas skyrė tik dvejus metus už nepilnametės išžaginimą. Tai, aišku, kad nepasitikės“, – teigė D. Puidokienė.
Dar viena problema – net ir pranešus apie nusikaltimą specialistų pagalbos, pavyzdžiui, emocinės paramos iš institucijų, sulaukiama ne visada.
„Darome nepakankamai ir nukentėję vis dar negauna pagalbos, orientuotos būtent į traumos suvokimą“, – tikino R. Butkevičiūtė.
„Šiai dienai pajėgumai tokie – yra 18 pagalbos tarnybų“, – aiškino Specializuotos pagalbos tarnybų asociacijos pirmininkė Ernesta Butkuvienė.
Tvarką siūloma keisti taip, kad pagalbos mechanizmas įsijungtų automatiškai, o pagalbos tarnybos apie nukentėjusį žmogų būtų informuotos iš karto. Panašiai kaip šiuo metu galioja pranešus apie smurtą artimoje aplinkoje.
„Lietuvoje dabar institucijos rekomenduoja kreiptis į pagalbos tarnybas. Žmogus turi nuspręsti, ar jis nori kreiptis, ar nenori. Jei nukreipimas būtų automatinis, jos proaktyviai su nukentėjusiuoju susisiektų ir pasiūlytų pagalbą“, – pasakojo R. Butkevičiūtė.
Norima, kad toks įpareigojimas galiotų ir įvykus kitiems nusikaltimams.
„Vagystės, persekiojimas, turto sunaikinimas“, – vardijo E. Butkuvienė.
Dabar pagalba pasiekia tik maždaug 7 proc. nukentėjusiųjų.
„Bent jau pradėkime nuo to, kad, kai pradedami ikiteisminiai tyrimai, tie nukentėję žmonės gautų pagalbą“, – sakė E. Butkuvienė.
Specialistai pabrėžė, kad net jei seksualinės prievartos aukai atrodo, jog viskas vyko seniai ir galbūt jau pasimiršo, pranešti vis tiek svarbu ir verta.
„Kalbant dėl senaties, pavyzdžiui, dabar Seime yra Baudžiamojo kodekso pokyčių paketas. Vienas jų – kad būtų ilginamas senaties terminas. Užsienyje senaties terminas, jei tu nukentėjai 5 metų, skaičiuojasi nuo tada, kai tau sueina 18 metų, ir tada – 25 ar 30 metų“, – aiškino R. Butkevičiūtė.
Šiuo metu Lietuvoje senaties terminas yra 25 metai. Nuo seksualinio smurto nukentėję žmonės gali nemokamai ir konfidencialiai kreiptis į centrą „Prabilk“.
(be temos)
(be temos)
(be temos)