Motina tapo tikru monstru: dukrą klupdė ant kruopų, o galvą nardino į vandenį

Ar tikrai galėjo būti taip, kad net 8 metus vaiko teisių specialistai nežinojo, kad motina sadistiškai smurtauja prieš savo dukrą, o ši net planuoja pasitraukti iš gyvenimo?

Į šį klausimą teisėsaugos pareigūnai atsakymo neieškojo, tuo metu jau pilnametystės sulaukusi nukentėjusiosios sesuo turėjo paaiškinimą, kodėl jos motina daugybę metų nesulaukdavo jokių sankcijų iš valstybės tarnautojų.

„Vaiko teisių apsaugos skyriaus paskirta socialinė darbuotoja yra motinos draugė“, – į Vilniaus psichiatrijos ligoninę atvežusi nepilnametę pareiškė dabar jau atskirai gyvenanti jos sesuo.

Jos liudijimas buvo užrašytas medikų dokumentuose. Juose – ir daugiau šokiruojančių detalių: pilnametė mergina teigė, kad vaikystėje taip pat kentėjo motinos smurtą, be to, ši nuolat girtaudavo ir neskirdavo dėmesio savo vaikams.

Tačiau vėliau, kai dėl smurto prieš nepilnametę policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą, ši stojo jau į motinos pusę – esą sesuo daugelį dalykų išsigalvoja, o motina namuose fizinių bausmių netaikydavo, su nukentėjusiąja pripažinta dukra „elgdavosi labai švelniai“.

E. Skardžiaus/ „Delfi“ nuotr.

Po fizinio smurto – nauja išgyvenimo drama

Melu ir išsigalvojimu ją kaltino ne tik sesuo – smurtą kategoriškai neigė ir nepilnametės motina, jos stojo ginti ir šios sugyventinis, su kuriuo ji girtaudavo, o mergaitė užsiminė apie iš jo patiriamą seksualinį smurtą, ir netgi smurtautojos motina, kuri, nors ir gyveno atskirai, dažnai prižiūrėdavo savo anūkes.

Tai buvo tikrų tikriausias psichologinis smurtas – ne kartą ją prižiūrėjusiems medikams apie savo gyvenimo dramą kalbėjusi nepilnametė sulaukė spaudimo iš artimiausios aplinkos. Paauglę tai kaip reikiant paveikė, ji net vengdavo kalbėti apie santykius su motina, o jeigu ir prabildavo, tuomet tesugebėdavo pasakyti, kad šią labai myli ir tenori tik vieno – grįžti gyventi į namus.

Bet nei tikrą pragarą namuose daugiau kaip 8 metus kentėjusiai nepilnametei, nei jos šeimos nariams nepavyko išgelbėti smurtavusios motinos – ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu surinktus duomenis išanalizavę teisėjai paskelbė, kad nekyla abejonių, kad motina fiziškai ir psichiškai gniuždydama ir kitaip žiauriai elgdamasi su savo dukra sistemingai piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis.

„Tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, panaudodama dukros atžvilgiu fizines bausmes kaip auklėjimo priemonę, siekdama tuo paveikti nukentėjusiosios elgesį, bei tyčia, iš pykčio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų klupdydama nukentėjusiąją ant kruopų, jėga nardindama nukentėjusiosios galvą į šaltą vandenį, mušdama ranka per veidą, skausmingai stumdydama, tampydama ir purtydama, taip sukeldama fizinį skausmą dukrai, tokiu būdu fiziškai ir psichiškai gniuždydama ir kitaip žiauriai elgdamasi su savo dukra sistemingai piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis“, – apkaltinamajame nuosprendyje nurodė teismas.

Nepilnametės motinai skirta švelniausia sankcijoje numatyta – laisvės apribojimas vieneriems metams keturiems mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, bet įpareigojant visą laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant vartoti alkoholį.

Be to, motina savo dukrai, kurią dabar globoja močiutė, privalės sumokėti dviejų tūkstančių eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Teismo nuosprendis jau įsiteisėjo, nors tikru monstru pavirtusi motina jį buvo apskundusi apeliacine tvarka – siekė, kad būtų išteisinta, nes esą nesmurtavo prieš savo dukrą, o ir nelabai kaip galėjo gintis nuo prokurorų pareikštų kaltinimų.

„Kaltinime nurodytos aplinkybės pasižymi itin dideliu nekonkretumu – inkriminuojamas laikotarpis apima beveik aštuonerius metus, dauguma veikų nurodomos kaip atliktos nenustatytu laiku ir nenustatytą skaičių kartų“, – tikino moteris.

Mokykloje – siaubingos patyčios

Dvi dukras pagimdžiusi moteris neslėpė, kad abi mergaitės augo ne tik su ja, bet ir su močiute, tačiau jų santykiai buvo geri ir su dukromis visą laiką sutarė. Tėvo šeimoje nebuvo.

„Žinoma, kaip ir visose šeimose, pasitaikydavo nesutarimų, dažniausiai dėl mokslų, – sakė ji. – Su manimi ir naujuoju mano sutuoktiniu gyveno tik jaunėlė, su ja nesutarimai daugiausia kildavo dėl pamokų ir ėjimo į mokyklą. Taip, neslėpsiu, kartą buvau ją paėmus už rankos ir bandžiusi ją pakelti iš lovos bei nuvesti į mokyklą, sakydama „eik į mokyklą arba nuvesiu“, tačiau daugiau jokių fizinių veiksmų nenaudojau, nemušiau. Mūsų šeimoje nebuvo taikomos fizinės bausmės, nebuvo keliamas balsas, o su vaikais buvo kalbamasi, aiškinama, kad taip elgtis negalima.“

Ji taip pat kategoriškai neigė, kad būtų naudojamas klupdymas ant kruopų ar galvos nardinimas į šaltą vandenį.

„Santykiai su dukra buvo teigiami, ji buvo rami, uždara, nekalbi, – sakė moteris. – Kai dukra gyveno pas mano motiną, jai reikėdavo eiti į mokyklą, tačiau vengdavo, galimai dėl patyčių. Apie tai, kad jas patiria mokykloje, sužinojau, kai šiai buvo apie 16 metų. Net buvo nutikusi tokia istorija, kai mokykloje jai buvo pasakyta persipjauti kaklą. Dėl to kreipiausi į mokytoją, bet man buvo atsakyta, kad tokių dalykų mokykloje nėra.“

Motinos teigimu, taip pat dukra pradėjo žalotis, nustojo valgyti: „Ji miegodavo su megztiniu ir slėpdavo kūną, o apie savižalą atviriau prabilo tik vėliau.“

Be to, jos teigimu, dukra, kai šiai buvo apie 10 metų amžiaus, nualpo, po to susirgo ir ligos padarinius jaučia iki šiol. O po patyčių mokykloje sveikatos būklė dar pablogėjo.

„Dukra kartais skųsdavosi pilvo skausmais ar bloga savijauta nenorėdama eiti į mokyklą, tokiais atvejais leisdavau jai neiti, – apklausos metu kalbėjo ji. – Vėliau dukrai buvo skirtas nuotolinis mokymas, tačiau sekėsi sunkiai, dukra ne visada jungdavosi prie pamokų, o aš ne visada apie tai žinodavau. Dariau viską, ką galėjau – vežiau ją gydytojus, pirkau paskirtus vaistus ir, kiek mačiau, dukra juos vartodavo, nors vėliau radau neišgertų tablečių, tad gali būti, kad ji jų galėjo jų nevartoti.“

Be to, ji pabrėžė, kad nėra alkoholikė, o nedaug išgeria tik per šventes, be to, nurodė, jog jos nepilnametė dukra gali būti linkusi fantazuoti ar meluoti, yra uždara ir lengvai paveikiama, todėl galinti pritarti kitų nuomonei.

Tuo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta nepilnametė aiškino, kad į mokyklą neidavo, nes ten sulaukdavo patyčių, dėl to motina kartais pykdavo. Ji neigė, kad motina prieš ją smurtavo – esą kartą buvo užsigavusi skruostą ir kaktą, bet kaip, jau esą ir neatsimena.

„Ne, niekas manęs sužaloti negalėjo“, – sakė ji.

Dirbtinio intelekto poveikis

Kad motina smurtavo prieš nepilnametę dukrą, neigė dabar jau 21 metų sulaukusi kita jos dukra – ji tikino, kad jos labai gerai sutarė ir buvo lyg geriausios draugės.

„Mūsų šeimoje galiojo įprastos taisyklės, tačiau rimtų konfliktų nebūdavo, išskyrus kartais kilusius nesutarimus dėl namų darbų, jokių fizinių bausmių mama netaikė, mušimo ar klupdymo nebuvo, o kaip drausminimo priemonės būdavo ribojamas išėjimas į kiemą ar naudojimasis telefonu“, – teigė ji.

Liudytoja taip pat nurodė, kad sesuo, kai šiai sukako nuo 13–14 metų, tapo uždaresnė, tačiau vis tiek iš dalies liko atvira, nors ne visada pasisakydavo apie savo savijautą ar savižalą.

„Prisimenu, kad sesuo skųsdavosi patyčiomis mokykloje, sakydavo, jog jaučiasi baisi, nepritampanti, o tai ją stipriai slėgė“, – nukentėjusiosios sesers teigimu, dėl ši net slėpdavosi „po kapišonu“, vengdavo bendravimo, norėdavo būti tamsoje ar prie kompiuterio.

Jos būsena tik blogėjo – kai buvo apie 14–15 metų, sesuo matė savižalos žymes – apdeginimus, pjūvius ant kojų ir pilvo, o sesuo sakė, kad juos pati pasidarė.

„Sesuo buvo sakiusi, kad dėl patyčių nieko nebejaučia, o save žalodama bent kažką pajunta“, – apie šiurpią realybę kalbėjo ji.

Be to, pabrėžė liudytoja, nepilnametė sesuo esą daug ką išsigalvoja, yra linkusi meluoti – net buvo sukūrusi socialinio tinklo paskyrą nuotraukomis ir taip išsigalvojo neegzistuojančią draugę, taip pat bendravo su dirbtiniu intelektu ir kurdavo žinutes, kurias vėliau esą pateikdavo kaip patyčių įrodymus.

„Namuose fizinio smurto tikrai nepatyriau, atvirkščiai, pati vaikystėje keldavau problemų – bėgdavau iš namų, vartojau alkoholį, turėjau reikalų su policija, todėl suprantu, kad mama galėjo pakelti balsą, tačiau manęs ji nemušė“, – sakė nukentėjusiosios sesuo.

Kai teisėjai paklausė, kodėl tada, kai seserį atvežė į Vilnių pas psichiatrus, šiems kalbėjo priešingai ir net nurodė, jog socialine darbuotoja dirba mamos draugė, todėl niekas ir nereaguoja į motinos smurtą, ši ėmė teisintis, kad dabar jau ir nebeprisimena, ką tada kalbėjo...

O būtent medikų liudijimai ir užrašai medicinos dokumentuose tapo svarbiais įkalčiais motinai iškeltoje baudžiamojoje byloje.

Pasak tądien, kai pilnametė sesuo į ligoninę atvežė nepilnametę merginą, budėjusios gydytojos rezidentės, paauglė turėjo suicidinių minčių, ją taip pat kamavo nerimas, nemiga.

„Pirminės apžiūros metu mergaitė buvo tyli, nudelbusi akis į žemę, nuolatos drebėjo ir pan., su mumis daugiausia kalbėjo sesuo, kuri pasakojo, kad prieš dvi savaites pablogėjo jos sesers sveikata, ji nemiegodavo, nerimaudavo, drebėdavo, nekalbėdavo ir išsakė suicidines mintis, – prisiminė medikė. – Kai nepilnametės paklausėme apie mamos smurtą, jos akyse pradėjo kauptis ašaros, ji buvo įsitempusi, nenorėjo apie tai kalbėti, visos apžiūros metu drebėjo... Paskui ji pasakė, kad mama ją mušė ir spardė, taip pat parodė smurto žymes ant kūno – tai nufotografavome.“

Nepilnametės būklė buvo kritiška, todėl ji buvo paguldyta į ligoninę, o vėlesnių pokalbių metu net prisipažino, kad namuose dažnai neturėdavo ko valgyti.

„Mama iš manęs skolindavosi vaiko pinigus, kuriuos išleisdavo alkoholiui, man net nepirkdavo vaistų, kuriuos išrašydavo medikai“, – nepilnametės žodžius citavo medikė.

Gydytoja: net apsiverkdavo, kai užsimindavome apie motiną

Tuo metu kita medikė iš Vaiko raidos centro, kuriai daugybę kartų teko bendrauti su nepilnamete, pažymėjo, kad užtruko laiko, kol pavyko įgyti mergaitės pasitikėjimą ir pradėti efektyvų darbą.

„Ant jos kūno matėme sužalojimų, vėliau atvažiavusi motina aiškino, kad mergaitė galėjo susižaloti pati, netekdama sąmonės, tačiau man kilo abejonių dėl tokio paaiškinimo, be to, per metus ji neteko beveik 20 kg kūno svorio, – sakė medikė. – Užmezgus artimesnį kontaktą su mergaite ir pasikartojant savižalos epizodams, apie tai būdavo informuojama šeima, siekiant padėti vaikui susidoroti su išgyvenamais sunkumais. Tokiais atvejais, kai reikėdavo apie tai pranešti mamai, mergaitė stipriai emocingai reaguodavo – verkdavo, sakydavo bijanti mamos reakcijos ir yra užsiminusi apie jos atžvilgiu galimai naudojamą smurtą.“

Ligoninės gydytoja taip pat turėjo kritikos ir socialinėms darbuotojomis, kurios buvo įpareigotos teikti pagalbą šeimai, tačiau, jos teigimu, šios ne kartą minėjo, kad jų neįsileidžia į namus.

„Netgi tada, kai pastebėdavome mergaitės būklės blogėjimą ir teiraudavomės socialinių darbuotojų apie situaciją, jos tik patvirtindavo, kad problemos egzistuoja“, – kritikos specialistams teisme negailėjo medikė, pažymėjusi, jog neturėjo pagrindo abejoti mergaitės pasakojimais.

D. Sinkevičiaus/Delfi.lt nuotr.

Siaubingi kaltinimai: „Per tave patyriau persileidimą“

Ši medikė taip pat prisiminė nepilnametės žodžius, kad motina esą jai neduoda gydytojo paskirtų vaistų, o kai ši grįždavo iš konsultacijų ir sužinodavo, jog jos būklė nepagerėjo, dar labiau prieš ją smurtaudavo.

„Mergaitė ne kartą minėjo, jog mama ją kaltiną dėl to, kad ši kažkada buvo patyrusi persileidimą“, – apie siaubingą istoriją kalbėjo specialistė.

Pasak jos, mergaitė jautė stiprų šeimos narių spaudimą pakeisti ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotus savo parodymus, kuriuose buvo pasakojusi apie smurtą, todėl, jos manymu, mergaitė ne visada sulaukdavo tinkamos pagalbos, o jos pasakojimai apie namuose patiriamą smurtą galėjo būti nuvertinami.

Baisiausia, nepilnametė jau teisindavo tokį mamos elgesį, sakydavo, kad ji tuo metu būdavo prisigėrusi...

Medikei antrino ir jos kolegė, kuri su nepilnamete susipažino, kai ši lankydavosi dienos stacionare Vaiko raidos centre.

„Kartą mergaitė papasakojo, kad mama ją primušė, pradegino ranką su cigarete ir liepė sakyti, kad ji pati sau tai pasidarė, – kalbėjo moteris. – Tačiau, baisiausia, nepilnametė jau teisindavo tokį mamos elgesį, sakydavo, kad ji tuo metu būdavo prisigėrusi...“

Pasak specialistės, pokalbio metu nepilnametė buvo užsiminusi ir apie tai, kad prie jos priekabiavo patėvis – ši informacija buvo perduota policijos pareigūnams, jie taip pat aiškinosi šias aplinkybes, tačiau ar tai pasitvirtino, smurto byloje nenurodoma.

Kol vyko neviešas baudžiamasis procesas, nepilnametės motinai buvo draudžiama palaikyti ryšį su dukra, ji gyveno pas savo močiutę, tačiau vis tiek iš artimųjų ir net močiutės sulaukdavo didelio spaudimo. O tądien, kai įvyko pirmasis teismo posėdis, mergaitė medikei pareiškė, kad dėl to labai nerimauja ir nori, jog motina būtų išteisinta.

„Šeima yra šeima“, – nepilnametės žodžius citavo medikė. Jos teigimu, mergaitė gailėjosi, kad anksčiau papasakojo apie motinos žiaurų elgesį, nes taip šiai tik pridarė didelių problemų.

Vaiko teisių gynėjai: tik po mūsų skundo byla pasiekė teismą

Šią istoriją Delfi.lt paprašė pakomentuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Skyriaus, kurio teritorijoje buvo įvykdytas šis nusikaltimas, vedėja nurodė, kad vaiko teisių gynėjai reaguoja į galimus vaiko teisių pažeidimus, vertina vaiko situaciją šeimoje ir inicijuoja reikiamas socialines paslaugas vaiku ir šeimai.

„Šią pagalbą teikia šeimos gyvenamosios vietos socialinių paslaugų centras, šiuo atveju paslaugas teikė miesto, kuriame gyveno nepilnametė, socialinių paslaugų centras, – teigė vadovė. – Vaiko teisių gynėjai neturi įtakos socialinių paslaugų centro pasirinkimui, koks darbuotojas bus paskirtas dirbti su šeima. Jeigu susiklostytų tokia situacija, kad vaiko teisių gynėjui tektų dirbti su šeima, su kuria juos sieja artimi ryšiai, vaiko teisių gynėjas turėtų nusišalinti nuo darbo su tokia šeima. Tai numatyta tiek įstaigos vidinėse tvarkose, tiek įstatymų lygmenyje. Į skaidrumą žiūrime itin atsakingai ir susiklosčius tokioms aplinkybėms visuomet paskiriame kitą darbuotoją. Socialiniai darbuotojai taip pat turėtų laikytis šių nešališkumo principų ir parnešti apie aplinkybes, galinčias trukdyti objektyviai atlikti profesines pareigas.“

Ji pažymėjo, kad pirmą kartą pranešimą apie galimai pažeidžiamas vaiko teises šeimoje vaiko teisių gynėjai gavo dar 2022 m.: „Tuomet inicijavome atvejo vadybos procesą, paslaugas vaikui ir šeimai teikė socialinių paslaugų centro paskirtas darbuotojas. Pirmą pranešimą apie galimą smurtą prieš vaiką vaiko teisių gynėjai gavo iš medikų 2023 m. rugpjūtį. Iš karto buvo reaguota ir vaikui užtikrinta saugi aplinka pas artimąjį giminaitį. Apie galimą smurtą prieš vaiką informavome policiją.“

Anot valstybės tarnautojos, vėliau vaiko teisių gynėjai reagavo į vaiko teisių pažeidimus šeimoje, o ne kartą pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl galimo smurto prieš vaiką buvo nutraukti, o socialinės paslaugos toliau teikiamos.

„Siekiant pašalinti nepilnametei kylantį pavojų ir užtikrinti jos saugumą 2025 m. vaiko teisių gynėjai apskundė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nuo to laiko vaikui nustatyta globa pas artimąjį giminaitį, o atnaujinus ikiteisminį tyrimą pavyko surinkti reikiamus įrodymus ir byla pasiekė teismą“, – pažymėjo tarnybos vadovė.

Pasak jos, kiekviena situacija, kurią aiškinasi vaiko teisių gynėjai, yra savaip sudėtinga, nes kartais apima ilgą laikotarpį ir itin sudėtingas aplinkybes, susijusias su elgesio iššūkiais, sveikatos sunkumais, įgūdžių stoka.

„Visais atvejais orientuojamasi į pagalbą šeimai siekiant vaiką išsaugoti šeimoje, ne išimtis ir šis atvejis, – akcentavo vedėja. – Vaiko teisų gynėjai reaguoja į kiekvieną raštu, žodžiu ar bet kokia kita forma gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Įprastai, nagrinėdami gautą pranešimą, susitinkame su šeima ir bendraujame su kiekvienu jos nariu, išklausome vaiko nuomonę, surenkame kitą svarbią informaciją iš vaiko aplinkos ir  visapusiškai įvertiname vaiko situaciją šeimoje. Nustačius, kad vaikui ir šeimai reikalinga pagalba, vaiko teisių gynėjai ją inicijuoja. Vaiko teisių gynėjų inicijuotas paslaugas teikia šeimos gyvenamosios vietos savivaldybės socialinė įstaiga.“

Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad dažniausiai vaikai nukenčia nuo pačių artimiausių žmonių, kurie turėtų jais rūpintis ir saugoti: „Kai smurtas vyksta artimiausioje aplinkoje, netinkamus santykius gali pavykti ilgiau nuslėpti arba vaikui sunku apie tai prabilti, todėl kartais tiesa paaiškėja ne iš karto. Tokie atvejai labai skaudūs. Kiekvienas vaikas turi teisę augti saugus ir sveikas, tad pastebėjus bent menkiausią įtarimą keliančius pavojaus ženklus ar bet kurios rūšies smurtą prieš vaiką, taip pat ir sužinojus apie netinkamą specialistų pagalbą, prašome žmonių nelikti abejingiems ir visada nedelsiant pranešti šią informaciją policijai arba vaiko teisių gynėjams.“

Anot jos, smurtas šeimoje gali būti nepastebėtas dėl įvairių priežasčių, tai nebūtinai reiškia, kad artimieji ar aplinkiniai jį matė, o šeima gali atrodyti gyvenanti įprastą gyvenimą.

„Būtent todėl svarbu nepraleisti vaiko elgesio, savijautos ar santykių pokyčių, o kaimynai, mokytojai, šeimos gydytojas, treneris ar pan., gali tapti tais žmonėmis, kurie kilus pagrįstam įtarimui kreipsis pagalbos vaikui, – nurodoma Delfi.lt atsiųstame atsakyme. – Taip pat svarbu žinoti, kad apie vaiko patiriamą smurtą gali išduoti ne tik fiziniai sužalojimai, bet pasikeitęs vaiko elgesys, emocijos, santykis su aplinkiniais. Artimųjų smurtas palieka ilgalaikes pasekmes vaiko raidai. Kai vaikas skriaudžiamas šeimoje, tai sužeidžia jį ne vien fiziškai, bet paliečia pamatinį jo saugumo ir pasitikėjimo žmonėmis jausmą. Smurto pasekmės ne visuomet matomos iš karto, kartais jos išryškėja jau gyvenant suaugusiojo gyvenimą, kuriant santykius.“