Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovas Aurimas Gudžiauskas sako, kad tokie gaisrai pavojingi ne tik gamtai, bet ir patiems žmonėms, jų turtui.

„Gyventojų įprotis deginti pernykštę žolę daug žalos pridaro ne tik gamtai, bet ir jiems patiems. Nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta ne tik į miškus, durpynus, bet ir į jų sodybas ar ūkinius pastatus“, – teigė Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas.

„Norime gyventojus ne tik informuoti apie tokių gaisrų pavojų ir žalą, bet ir priminti jiems atsakomybę už gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą“, – pridūrė jis.

Anot ugniagesių, pučiant stipriam vėjui nuo mažos žiežirbos gali įsiplieksti didžiulis gaisras.

PAGD duomenimis, iš viso šiemet šalyje kilo 157 gaisrai atvirose teritorijose, išdeginę per 660 arų pievų, ražienų, miško paklotės.

Kovo mėnesį tokių gaisrų buvo 102, iš kurių 36 – Vilniaus apskrityje.

Už nenupjautų ir nesurinktų (nesugrėbtų) žolių deginimą Administracinių nusižengimų kodeksas asmenims numatyto 50-300 eurų baudą, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims – baudą nuo 120 iki 350 eurų.