Tiesa, avarijų atvejų analizė rodo, kad lietuviams trūksta dėmesingumo keliuose, pasitaiko ir gana kurioziškų situacijų.

„ERGO Insurance“ žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, iš viso užsienio šalyse šiemet fiksuota beveik 1 420 eismo įvykių, kuriuose dalyvavo Lietuvoje registruotos transporto priemonės. Tai yra 15 proc. mažiau lyginant su praėjusiais metais. Daugiausiai jų – beveik 300 – fiksuoti Vokietijoje. Antra pagal šį rodiklį užsienio valstybė – Lenkija (212 eismo įvykiai). Trečią ir ketvirtą vietas skiria vos du eismo įvykiai – Latvijoje užregistruota 119 avarijų, o Prancūzijoje – 117.

„Geros žinios Lietuvos vairuotojams – eismo įvykių skaičius visoje Europoje nuosekliai krenta žemyn, mažėja ir avarijų, kuriose dalyvauja lietuviai. Pavyzdžiui, nors Vokietija išsiskiria kelių kokybe, tačiau yra ir tamsioji pusė – ši šalis itin pirmauja Europoje pagal eismo įvykių skaičių. Tai lemia gana liberalus požiūris į vairavimą užmiestyje, taip pat nemažas kiekis galingų automobilių“, – sako draudimo ekspertas.

Lenkija yra tranzitinė valstybė, taip pat nemažai tautiečių vyksta į ją apsipirkti, tad ir eismo įvykių kiekis didelis. Atkreipiamas dėmesys, kad eismo įvykių skaičius nebūtinai susijęs su lietuvių išvykų dažnumu į kitas šalis, ypač svarbi ir toje šalyje vyraujanti eismo kultūra. Kaimyninė Lenkija yra viena dažniausių lietuvių vykimo krypčių, ypač vasarą, kuomet suintensyvėja poilsiautojų srautai. Tačiau eismo įvykių, kuriuose dalyvauja lietuviškos registracijos automobiliai, čia santykinai mažai. Lenkija negali pasigirti aukšta vairavimo kultūra, tačiau situacija kiek pagerėjo, kuomet prieš keliolika metų čia buvo ypač sugriežtintos nuobaudos, skirtas didelis dėmesys eismo dalyvių elgesiui.

Šiemet didžiausia išmoka, siekianti daugiau nei 35 tūkst. eurų, buvo išmokėta už Nyderlanduose įvykusį eismo įvykį.

„Lietuviai dažnai nustemba dėl užsienyje net ir palyginti nedidelės avarijos metu patirtų nuostolių. Vakarų Europoje gerokai skiriasi požiūris į patirtas žalas, ten įprasta atlyginti ir sveikatos ar net moralinę žalą. Šiose šalyse taip pat išauga ir patirti materialiniai nuostoliai – daugiausiai dėl vakarietiškų remonto ir keičiamų automobilio dalių kainų“, – pasakoja R. Bieliauskas.

Statistika rodo, kad lietuviai dažniausiai patenka į eismo įvykius, kuomet daro sukimo veiksmą, persirikiuoja į kitą eismo juostą, važiuoja ne pagrindiniu keliu, nepraleidžia kito eismo dalyvio, važiuoja atbuline eiga kliudo eismo dalyvį ar kokį objektą (tvorą ar vartus). Sudėtinga priprasti ir prie eismo tvarkos važiuojant žiedine sankryža – čia įvyksta ne viena avarija.

Lietuvoje eismo intensyvumas santykinai nedidelis, lyginant su daug tankiau apgyvendintomis Europos valstybėmis, todėl natūralu, kad vairuotojams iš Lietuvos reikia laiko persiorientuoti. Vairuotojams reikėtų nepamiršti, kad avarijų išvengti leidžia atsargumas, kiekvienos šalies eismo taisyklių laikymasis, kelio ženklų sekimas, pagarba kitiems eismo dalyviams. Be to, prieš vykstant į tolimesnę kelionę, reikėtų pasirūpinti ir tinkama automobilio technine būkle – geromis padangomis, veikiančiais žibintais. Vertėtų sekti ir oro sąlygas, vengti kelionių per galingas liūtis ar stipriai sningant.

Tiesa, pasitaiko įvykių, kuriuos sunku paaiškinti vien tik racionaliais argumentais. Tarkime, Lietuvoje užfiksuotas atvejis, dažnai matomas populiariuose vaizdo filmukuose, kuomet vairuotojas iš degalinės pajuda neištraukęs degalų pistoleto. Kitas kurioziškas atvejis – tautiečiui važiuojant atsikabina stogo bagažinės dangtis ir atsitrenkia į paskui važiuojantį automobilį.

Dešimt užsienio valstybių, kuriose pagal „ERGO“statistiką lietuviai patiria daugiausiai avarijų (2016 m. sausis – rugsėjis):

1. Vokietija 296

2. Lenkija 212

3. Latvija 119

4. Prancūzija 117

5. Italija 75

6. Švedija 75

7. Belgija 63

8. Didžioji Britanija ir Airija 60

9. Nyderlandai 51

10. Norvegija 41

Europos Komisijos duomenimis, per dešimtmetį eismo įvykių Europos Sąjungoje sumažėjo penktadaliu – nuo 1,35 mln. iki 1,08 mln.

Daugiausiai eismo įvykių fiksuojama Vokietijoje (302 tūkst.), Italijoje (177 tūkst.) ir Jungtinėje Karalystėje (152 tūkst.).