Plačiau apie tai papasakojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Aurimas Gudžiauskas.

– Antradienį kilo didelis gaisras Vilniuje. Degė garažai. Ar jau žinomos priežastys?

– Pirminio tyrimo metu įtariama, kad gali būti tyčinis padegimas. Dėl to policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Tyrimo metu paaiškės, ar ta priežastis pasitvirtins.

– Ar gaisras buvo didelis?

– Taip, buvo didelis. Dalyvavo gausios ugniagesių pajėgos. Gaisras paveikė nemažą plotą. Apdegė daugybės garažų durys bei juose buvęs įvairus turtas. Nemaži nuostoliai buvo padaryti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar padaugėjo gaisrų atvėsus orams?

– Taip, ypač gyvenamajame sektoriuje. Šaltuoju metų laiku keturis kartus padaugėja gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose. Standartiškai gaisrai kyla dėl krosnių, dūmtraukių.

– Žuvusiųjų gaisruose skaičius šiemet irgi išaugo. Dėl kokių priežasčių žmonės dažniausiai žūsta gaisruose?

– Šie metai išsiskiria tuo, kad gerokai padaugėjo žuvusių dėl neatsargaus rūkymo. Beveik pusė žuvo dėl to, kad neatsargiai rūkė. Rūkė tose vietose, kur jie ir miega. Tos aplinkybės leidžia įtarti, kad didžioji dalis asmenų buvo ir neblaivūs.

– Atvėsus orams, šildosi ir žmonės, kurie dirba garažuose, gamyklose. Bando šildytis įvairiausiomis priemonėmis, kai kurie – panaudotu tepalu.

– Pasitaiko gaisrų ir dėl savadarbių šildymo prietaisų. Atidirbęs tepalas turi būti tvarkomas pagal atliekų tvarkymo reglamentus. Deginti tokias atliekas yra ne tik kenksminga gamtai, bet ir pavojinga pačiam žmogui. Kiekvienais metais pasitaiko atvejų, kai įvairūs šildymo prietaisai garažuose ar kitose patalpose sukelia gaisrus.

Kiekvienais metais pasitaiko atvejų, kai įvairūs šildymo prietaisai garažuose ar kitose patalpose sukelia gaisrus.

„Esame pastebėję, kad prasidėjus šaltajam sezonui, gaisrų kreivė ima augti. Tai susiję tiek su įsibėgėjusiu šildymo sezonu, tiek su prieššventiniu laikotarpiu, tiek su užsisukimu virtuvėje ir dėmesio praradimu. Mūsų tikslas yra atkreipti į tai dėmesį, kad žmonės labiau susirūpintų ir įsigytų dūmų detektorių“, – sakė „If“ turto žalų grupės vadovė Ieva Rapkauskė.

„Močiutė užsikūrė pečių, nuėjo miegoti. Suveikė dūmų detektorius ir ji spėjo suvaldyti gaisrą, kol šis neišsiplėtė. Detektoriai turi baterijas. Vieni detektoriai turi ilgalaikes baterijas. Jų tarnavimo laikas galėtų būti nuo penkerių iki dešimties metų. Pigesni detektoriai turi paprastas baterijas. Jas reikėtų keisti kasmet. Čia matome gaisrinės signalizaciją. Yra lauko bei vidaus sirena. Turime ir anglies monoksido detektorių. Jį rekomenduojame įsigyti tiems, kurie namus kūrena kietuoju kuru. Jei turite dujų katilą, tai rekomenduojame dujų nuotėkio detektorių. Vadovaujantis bendrosiomis gaisrinės saugos taisyklėmis, privaloma turėti autonominį dūmų detektorių. Šiai dienai mes nesame suinteresuoti bausti tuos, kurie iki šiol dar neturi šių detektorių. Esame suinteresuoti padėti žmonėms. Mes vykdome prevencines akcijas. Šviečiame visuomenę tiek dėl detektorių, tiek dėl kaminų valymo, tiek dėl elektros instaliacijos patikrinimo. Vykdome prevencines akcijas, kurių metu įrenginėjame gyventojams dūmų detektorius nemokamai“, – teigė Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausioji specialistė Neringa Leonavičienė.