Palyginti su 2020 m. sausio mėnesiu, kai kilo 640 gaisrų, kuriuose žuvo aštuoni gyventojai, šiemet gaisrų 13,6 proc. ir juose žuvo žmonių 87,5 proc. daugiau. Tokią liūdną sausio statistiką skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).

Remiantis 2016-2020 m. gaisrų statistika, sausio mėnesį vidutiniškai kyla 725 gaisrai, kuriuose žūsta septyniolika gyventojų, t. y. šiemet žuvo dviem gyventojais, arba 11,8 proc., mažiau.

Sausio mėnesį miestuose žuvo keturi žmonės (27 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – vienuolika (73 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 2,8 karto daugiau žmonių nei miestuose.

Po keturis gyventojus žuvo Kauno (iš jų du – Kaišiadorių rajono savivaldybėje) ir Vilniaus (iš jų du – Vilniaus rajono savivaldybėje ) apskrityse, po du – Šiaulių ir Tauragės apskrityse, po vieną – Utenos, Klaipėdos, Alytaus apskrityse, o Telšių, Panevėžio ir Marijampolės apskrityse žūčių gaisruose pavyko išvengti.

Gaisrai pasiglemžė aštuonių moterų ir šešių vyrų gyvybes, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 74 metai, sakoma PAGD pranešime.

Daugiausia gaisrų sausio mėnesį kilo gyvenamosios paskirties pastatuose – 388, t. y. 53,4 proc. visų gaisrų, o juose žuvo vienuolika gyventojų. Palyginti su pernykščiu sausiu, gaisrų skaičius čia išaugo 45,9 proc., sakoma PAGD pranešime.

Daugiau gaisrų kilo dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose. Šiemet 94 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (12,9 proc. visų gaisrų), dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 37 gaisrai), pirtys (27), 72 kartus degė transporto priemonės (9,9 proc.). 38 gaisrai kilo atvirosiose teritorijose (5,2 proc.), o devyni – gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (1,2 proc.).

Miestuose užgesinti 307 gaisrai (42 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 420 (58 proc.). Ugnis sunaikino aštuoniolika pastatų, dešimt transporto priemonių, 101 gyvūną, 536 kv. m gyvenamojo ploto, o 1082 kv. m šio ploto buvo sugadinta.

Pagrindinės gaisrų priežastys – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (30,5 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (10,6 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (8,9 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (6,1 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (4,5 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (4,5 proc.), neatsargus rūkymas (1,7 proc.). Be to, įregistruoti 9 padegimai (1,2 proc.), o 110 gaisrų (15,1 proc.) priežastys dar tiriamos.

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai per sausio mėnesį atliko ir 1535 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų sausio mėnesiu, kai buvo atlikti 858 gelbėjimo darbai, šiemet jų atlikta 78,9 proc. daugiau. Ugniagesiai gelbėtojai 985 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje (231,7 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį), iš jų 754 darbai – techninė pagalba: nuo sniego ar vėjo nugriuvusių medžių, nukritusių šakų šalinimas, užklimpusių automobilių ištraukimas ir kt. 327 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 169 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. 123 kartus jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino dešimt nukentėjusių asmenų ir ištraukė devynis žuvusiuosius.

PAGD pateikiamasis duomenimis, 33 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje. Šių darbų metu jie ištraukė tris skenduolius bei išgelbėjo tris gyventojus. Devynis kartus teko budėti neutralizuojant sprogmenis, 20 kartų likviduoti cheminius incidentus, penkis kartus rinkti gyvsidabrį ir kita. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar devyniolika gyventojų.