Nukritusio drono vietoje dirba „Aro“ pareigūnai ir policija: pateikė svarbiausią informaciją

„Panašu, kad ukrainietiškas dronas, yra keletas modifikacijų, kurios dabar yra svarstomos, bet esame priėję prie tokio etapo, kur turime nesivadovauti prielaidomis, bet faktais ir tos visos operacijos detalės, ką pavyks surinkti, padės mums šiandien nuspręsti ir tiksliai nustatyti, koks dronas ir greičiausiai padės nustatyti visus kitus parametrus“, – LRT radijui pirmadienį sakė V. Vitkauskas.

„Svarbiausias klausimas, kaip dronas pateko į Lietuvą, kokiu aukščiu skrido, kokios mūsų detekcijos spragos“, – pridūrė jis.

Pasak jo, drono nuolaužų paieškos darbai naktį buvo pristabdyti, nuo pirmadienio ryto jie atnaujinti, įvykio vietoje dirba policijos ir „Aro“ pareigūnai.

„Šios operacijos tikslas – surinkti visas nuolaužas, visus komponentus, kurie mums padėtų išsiaiškinti šito drono skrydžio trajektoriją, kryptį, tikslus ir kitus parametrus“, – sakė V. Vitkauskas.

„Tamsiu paros metu tai (ieškoti nuolaužų – BNS) pavojinga, dabar išaušus, pareigūnai greitai nustatys visas galimas vietas, jas ištirs, ir visas tas nuolaužas, kurios nukritusios ant žemės, surinks sėkmingai“, – kalbėjo NKVC vadovas.

5

Utenos rajone rastas nukritęs dronas

Utenos rajone rastas nukritęs dronas

S. Lisausko / BNS nuotr.

Utenos rajone rastas nukritęs dronas

Utenos rajone rastas nukritęs dronas

S. Lisausko / BNS nuotr.

Utenos rajone rastas nukritęs dronas

Utenos rajone rastas nukritęs dronas

Jo teigimu, sprogmenų kol kas nerasta.

„Sprogimo niekur nefiksuota, nei gyventojų pranešimuose, nei apžiūros metu, panašu, kad sprogmenų nebuvo“, – teigė NKVC vadovas.

Sprogimo niekur nefiksuota, nei gyventojų pranešimuose, nei apžiūros metu.

Kaip rašė BNS, apie nukritusį bepilotį tarnyboms sekmadienį pranešė gyventojai kiek po 19 valandos.

Šiemet kovą ant Lavyso ežero Varėnos rajone, netoli sienos su Baltarusija, irgi buvo nukritęs ukrainiečių karinis dronas. Anot institucijų, jis buvo skirtas atakuoti Rusijai, bet į Lietuvą įskrido sutrikdytas rusų elektroninės kovos priemonių.

Panašūs incidentai pastaraisiais mėnesiais dažniau kartojasi visame Baltijos jūros regione.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę perspėjo „kariaujančias šalis Europoje“ nenaudoti šalies teritorijos bepiločių orlaivių antskrydžiams.

Jis pareiškė, kad tai būtų grubus suvereniteto ir tarptautinės teisės pažeidimas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad toks griežtas Lietuvos perspėjimas susijęs su įtarimais, jog šalies teritorija antskrydžiams ateityje gali būti panaudota tyčia.