Apie tai, ko teisėsaugai trūksta, kad sėkmingai kovotų su nusikalstamomis grupuotėmis „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ diskutavo Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila (toliau – M. D.), Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkas dr. Skirmantas Bikelis (toliau – S. B.) ir generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas (toliau – G. I.)
– Ar šią kontrabandininkų sulaikymo operaciją reikėtų vertinti kaip laimėjimą?
– M. D.: Turime ne vieną organizuotą grupę Lietuvoje. Šįkart kalbame tik apie vieną jų. Procesas nėra baigtas. Būtume laimingi, jei galėtume pasakyti, kad tai – vienintelė grupė ir istorija su tuo baigta, ir daugiau problemų neturime. Iššūkių tikrai turime. Procesas tik prasidėjo.
Policija lyderystę perėmė visai neseniai, todėl dar yra daug erdvės, kur galima rinkti įrodymus, kad ir kiti asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už panašaus pobūdžio veikas.
Buvo sulaikyti ne tik organizuotos grupės nariai, bet ir lyderiai, organizatoriai. Tai vertiname kaip teigiamą rezultatą, nes kovoti su tokios grupuotės nariais – procesas be pabaigos.
– Žmonės dažnai klausia, kodėl viskas kaimas žino, o teisėsauga – ne. Kodėl taip yra?
– G. I.: Tik atrodo, kad visi viską žino, tačiau, kai tų žmonių pradedi klausinėti, kur konkrečiai, kas ką daro, niekas nebežino ir nieko nebenori pasakoti. Teisėsaugai vien žinojimo neužtenka – mums reikia surinkti duomenis, įrodymus, kad galėtume juos perduoti teismui ir kaltus asmenis nubausti.
Šiuo atveju mes taip pat girdime pasisakymų viešoje erdvėje, kad žmonės žino, jog tuo užsiima, ir kad kai kurie pareigūnai dengia šias nusikalstamas veikas. Jei žinote – informuokite teisėsaugą, prokuratūrą, policiją, ir mes reaguosime.
Mes nesame tie, kurie viską žino, tačiau turime tam tikrus darbo prioritetus. Šiuo metu policijai tenka labai daug įvairiausio pobūdžio nusikaltimų, kurie kelia grėsmę valstybei.
Šiuo metu policijai tenka labai daug įvairiausio pobūdžio nusikaltimų, kurie kelia grėsmę valstybei.
Labai gerai, kad Lietuvos policija ir Lietuvos policijos kriminalinis biuras daugiau dėmesio skyrė šiems tyrimams dėl balionų kontrabandos, nes ji pradėjo kelti pavojų visuomenės saugumui. Toks požiūris davė savo vaisių: vieną iš grupuočių pavyko uždokumentuoti ir, surinkus įrodymus, bus galima jos lyderius pasiųsti į teismą ir spręsti jų kaltumo klausimus.
Žinoma, tai nereiškia, kad galima atsipalaiduoti ir nereaguoti į kitą informaciją, kuri galbūt pasirodys. Reikia suprasti, kad policijos resursai yra riboti: teisėsaugos institucijos negali visų sričių pilnai „pridengti“, todėl turi prioritetus ir laikotarpius, pagal poreikį skirdamos dėmesį vienai ar kitai sričiai. Dabar skiriame didesnį dėmesį kontrabandos gabenimui balionais.
– Ar mes kaip valstybė sugebame su tuo susitvarkyti?
– G. I.: Manau, kad mums svarbiausia bent jau viduje susitvarkyti su asmenimis, kurie tuo užsiima. Jei sugebėsime su jais susitvarkyti, tada matysime, ar kyla papildomas pavojus, ar šios veikos tęsiasi, ir galėsime spręsti, ar reikia papildomų diplomatinių kanalų bei politinės valios. Iš teisėsaugos pusės padarysime, ką galime geriausio.
– S. B.: Ką tik įsigaliojo įvairūs kontrabandos griežtinimai, tačiau grupuotės sulaikymo operacija įvyko dar pagal senąjį Baudžiamojo kodekso reglamentavimą. Dabar svarbiausia yra kriminalinė žvalgyba, išaiškinimas, o ne „negriežtumo“ problema.
Sakyčiau, dažnokai girdime iš politikų tokį pasakymą, kad būsime ryžtingi ir griežtinsime bausmes. Būtų gerai, kad politikai sakytų kitokią frazę: „Būsime ryžtingi, stiprinsime kriminalinę žvalgybą ir tokiu būdu spręsime problemas.“
Norint įvykdyti operaciją prieš organizuotus nusikaltėlius, reikia atlikti žvalgybą. Tie srautai, ypač balionais, reikalauja pasiruošimo ir geros organizacijos. Tik atakuodami organizuotus nusikaltėlius sustabdysime šį balionų srautą.
Tik atakuodami organizuotus nusikaltėlius sustabdysime šį balionų srautą.
– Kokių įrankių trūksta policijai, kad galėtų sutramdyti ne vieną, o kelias ar keliolika tokių grupuočių?
– M. D.: Pirmiausia, dirbant su organizuotomis grupėmis, reikia laiko ir žmogiškųjų resursų. Reikia žmonių, kurie renka ir analizuoja informaciją, tinkamai įformina įrodymus, perduoda juos prokurorui, o šis su byla keliauja į teismą.
Aišku, šioje situacijoje taip pat svarbūs finansai, nes informacijos analizės įrankiai reikalingi kasdieniame darbe. Informacijos srautai, kuriuos reikia analizuoti, yra milžiniški, techninių duomenų – begalė, o visos sistemos taip pat kainuoja.
– Ar grupuočių lyderiams skiriamos pakankamai griežtos bausmės?
– M. D.: Svarbiausia įrodyti, kad asmenys veikė kaip organizuota grupė ar nusikalstamas susivienijimas. Atsakomybė pagal šiuos straipsnius tikrai yra pakankama – jei kalbama apie nusikalstamą susivienijimą ar net ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, yra numatytas įkalinimas iki gyvos galvos. Nemanau, kad čia dar būtų galima ką nors labiau griežtinti.
– Kaip prisikasti prie pagrindinių žmonių, kurie tą kontrabandą organizuoja?
– G. I.: Turime ne vieną tyrimą, kuriame ištirta ypatingo sudėtingumo, tarptautiniu mastu vykdyta veika, susijusi su nusikalstamu susivienijimu. Susivienijimo lyderiai yra patraukti atsakomybėn ir nuteisti. Patirties ir galimybių tiriant tokio pobūdžio nusikaltimus tikrai turime – tiesiog sistemiškai turime nukreipti resursus į reikiamą pusę.
Manau, kad dabar didžiausia problema yra bausmės vykdymas: už organizuotą nusikalstamumą teisti asmenys iš kalėjimo išeina anksčiau laiko ir gali toliau tęsti savo nusikalstamą veiką. Kartais jie net bausmės atlikimo metu sėkmingai tęsia savo veikas.
Iki šiol neturime normalaus kalėjimo, kuris užtikrintų tinkamas izoliacines sąlygas ir užkardytų nusikalstamą veiką. Tikiuosi, kad Vyriausybė, kuri apie tai kalba jau seniai, pagaliau pradės imtis veiksmų ne tik teoriškai, bet ir praktiškai.
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai