Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį nepaskelbė nutarties už Lietuvos partizanų sunaikinimą kalėti nuteisto Markelio Bulatovo byloje.

85 metų nuteistojo gynėja buvo apskundusi Vilniaus apygardos teismo jos ginamajam paskelbtą apkaltinamąjį nuosprendį.

Bylą išnagrinėjusi ir į pasitarimų kambarį priimti sprendimo išėjusi teisėjų kolegija susigriebė, kad dėl Baudžiamojo kodekso 99 straipsnio, kuris apibrėžia genocidu laikomą nusikaltimą, kiti genocido bylas nagrinėję teismai yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą. Šio teismo prašoma išaiškinti straipsnio taikymą, taip pat atitikimą pagrindiniam šalies įstatymui - Konstitucijai.

„Kolegija negalėjo priimti sprendimo byloje, todėl nusprendė atnaujinti bylos nagrinėjimą“, - paskelbė teisėja Elena Vainienė.

Trečiadienį į  Apeliacinį teismą atvyko tik prokuroras Alvydas Valiukevičius. Nuteistasis ir jo gynėja posėdyje nedalyvavo, todėl atnaujinus bylos nagrinėjimą, kitame posėdyje, kuriame susirinkusios šalys spręs dėl galimybės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Po Apeliacinio teismo nutarties nuosprendis būtų įsiteisėjęs. Realia laisvės atėmimo bausme nuteistas 85 metų M.Bulatovas buvo paliktas laisvėje iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo genocido byloje.

Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad jis gali suvokti savo veiksmus ir neserga ligomis, kurios įtrauktos į sąrašą, dėl kurių gali būt atleistas nuo bausmės vykdymo.

MGB agentą-smogiką prokurorai kaltino dėl devynių lietuvių nužudymo pokario metais Ignalinos ir Švenčionių rajonuose.

Bylos duomenimis, M.Bulatovas dalyvavo naikinant Lietuvos gyventojus, nes jie priešinosi sovietų okupacinei valdžiai - veikė grupėje su Lietuvos TSR Valstybės saugumo ministerijos agentais.

Archyviniai dokumentai liudija, kad Aido slapyvardį turėjęs MGB agentas-smogikas M.Bulatovas apsimetė Lietuvos partizanu ir dalyvavo 1952-1953 metais Ignalinos ir Švenčionių rajone sušaudant devynis Lietuvos partizanus.

Nustatyta, kad 1952-ųjų vasarą jis drauge su kitais agentais-smogikais, apsimetęs Lietuvos partizanu, Ignalinos rajone keletą kartų buvo susitikęs su į susitikimą iškviestais „Vytauto“ apygardos partizanais. Susitikimų metu vieni Lietuvos partizanai buvo nužudyti, kiti - suimti ir perduoti Pabaltijo kariniam tribunolui.

Taip pat nustatyta, kad M. Bulatovas su kitais agentais dalyvavo 1953-iųjų pavasarį Švenčionių rajone nužudant du Lietuvos partizanus.

2010 metais Vilniaus apygardos teismas M.Bulatovą nuteisė septyneriems metams laisvės atėmimo.

Nuosprendį apskundė nuteistojo gynėja. Ji prašė atleisti nuo bausmės.

Teismas paskyrė ekspertizę, siekdamas išsiaškinti, kokiomis ligomis serga nuteistasis ir ar dėl jų jam gali būti per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Teismo medicinos ekspertai M.Bulatovui nustatė daugybę nepagydomų ligų, tačiau nė viena jų nėra įtraukta į ligų, dėl kurių gali būti atleistas nuo bausmės, sąrašą.

Valstybės kaltintojas, Generalinės prokuratūros prokuroras A.Valiukevičius po ekspertų išvadų paskelbimo teismui sakė, kad skunde bausmė neginčijama. Jis prašė palikti galioti nuosprendį.