Be to, teismas pašalino apylinkės teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje esančią išvadą, kad „J. Kozubovskio inkriminuota veika, jeigu ji atitinka individualios veiklos požymius, gali būti nusikalstama“. Teisėja Leonarda Gurevičienė paaiškino, kad išvada šalinama, nes ta veika, kuria kaltintas J. Kozubovskis dekriminalizuota – nėra nusikalstama.

Nutartyje teismas taip pat pažėrė priekaištų prokuratūrai, kad apeliacinio skundo argumentai yra identiški prokuroro baigiamosios kalbos argumentams, o skundo padavimas dėl baigiamosios kalbos perrašymo negalėjo užtrukti tokį nepateisinamą laikotarpį. Teisėjų kolegija dar kartą konstatavo, kad prokuratūra pavėlavo paduoti apeliacinį skundą, tačiau nenorėdama sukelti spekuliacijų, nepalieka jo nenagrinėtu ir pasisako dėl jo argumentų.

Vilniaus apygardos teismo vertinimu, dėl prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjo bei vėlesnių teismų neteisėtų ir nepagrįstų proceso sprendimų, jokio nusikaltimo nepadariusio asmens atžvilgiu ilgiau nei trejus metus buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, jis pripažintas įtariamuoju, taikytos procesinės prievartos priemonės.

„Vėliau, neužtikrinus J. Kozubovskio teisės į sąžiningą procesą, surašius kaltinamąjį aktą, jis įgijo kaltinamojo procesinį statusą ir buvo teisiamas, net ir paduodant apeliacinį skundą. Prokuratūra nesugebėjo nepažeisti Baudžiamojo proceso įstatymo, kas rodo prokurorų tendencingą požiūrį į šią bylą, nesugebėjimą tinkamai atlikti Konstitucijos ir įstatymų priskirtų jiems funkcijų“, – paskelbė teismas.

Teismas taip pat paskelbė, kad prokuroro kaltinimai, grindžiami specialisto išvada, akivaizdžiai išeina už kaltinamajame akte nustatytų ribų – nuo 2004 metų kovo iki 2009 metų balandžio – ir apima laikotarpį nuo 1993 metų iki 2011 metų pabaigos, taip pat laikotarpį, kai dar negaliojo ar jau nebegaliojo teisės aktų nustatyta tvarka, dėl kurios pažeidimo buvo kaltinamas J.Kozubovskis.

„Kaltinamajame akte surašius neapibrėžtus kaltinimus, išeinančius už kaltinamojo akto ribų, pagrįstus prieštaringa specialisto išvada, buvo pažeista ne tik J.Kozubovskio konstitucinė teisė žinoti, kuo jis yra kaltinimas, ir galimybė tinkamai pasiruošti gynybai, bet ir kiti konstituciniai tinkamo teisinio proceso principai“, – rašoma teismo nutartyje.

Kolegija kaip nepagrįstus atmetė prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl J. Kozubovskio išteisinimo dėl neteisėto praturtėjimo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog kaltinimai dėl neteisėto praturtėjimo akivaizdžiai tampa nepateisinami, išteisinus dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine veikla.

J. Kozubovskį pernai lapkritį išteisino Vilniaus miesto apylinkės teismas. Prokuratūra siekė, kad jis būtų pripažintas kaltu dėl neteisėto praturtėjimo ir jam skirta 11,4 tūkst. eurų bauda bei konfiskuotas turtas už 10 mln. eurų.

Teisėjas Mindaugas Striaukas paskelbė, kad kaltinamasis išteisinamas kaip nepadaręs nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, jam skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinama, o nuosprendžiui įsiteisėjus bus panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas dviem žemės sklypams Valakampiuose Vilniuje.

Nuosprendis įsiteisėja po apygardos teismo verdikto.

Apylinkės teismas konstatavo, kad nepranešdamas apie savo komercinę veiklą, J. Kozubovskis galėjo pažeisti įstatymą, tačiau tai galėjo padaryti ne dėl tyčios, o dėl neatsargumo, o tokia kaltės forma nepakankama nusikalstamai veikai inkriminuoti. Be to, teisininkas turėjo pakankamai lėšų ir pajamų iš teisėtos veiklos.

Ikiteisminį tyrimą dėl Vilniuje dirbusio advokato galbūt padarytų nusikalstamų veikų atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra.

Pasak FNTT, įtariamasis, dirbdamas advokatu, 2004–2009 metais neteisėtai stambiu mastu versdamasis nekilnojamojo turto prekyba, nusikalstamu būdu gavo 8,7 mln. eurų pelno ir nesumokėjo 0,55 mln. eurų gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių.

J. Kozubovskis teisėtomis pajamomis esą negalėjo pagrįsti 1,45 mln. eurų vertės nekilnojamojo turto – 2008 metais įsigytų sklypų Vilniaus mieste. Įtariama, kad jis neteisėtai praturtėjo panaudodamas nusikalstamos kilmės pinigines lėšas.

Prokuroro duomenimis, J. Kozubovskis pirko butą Vilniuje, Gynėjų gatvėje, sklypų įvairiose miesto vietose, 2008 metais jis Vilniuje įsigijo milijoninės vertės sklypą, už kurį sumokėjo atsiskaitydamas su pardavėju grynaisiais litais ir eurais.

J. Kozubovskis anksčiau buvo teisiamas kartu su cigarečių kontrabandos karaliumi tituluojamu Viliumi Karaliumi ir jo bendrais.

Teisėsaugos pareigūnai įtarė, kad jis, kaip teisininkas, galėjo padėti kontrabandininkams savo patarimais. 2005 metais nuosprendį paskelbęs Vilniaus apygardos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad J. Kozubovskio veiksmus galima būtų vertinti kaip advokato etikos pažeidimus, bet to negalima vertinti kaip nusikaltimo.

J. Kozubovskio byloje kaip specialusis liudytojas apklaustas ir ikiteisminį tyrimą atlikusios FNTT vadovas Kęstutis Jucevičius.

Žiniasklaida yra skelbusi, kad tirta informacija, esą K. Jucevičius per tarpininkus reikalavo didelio kyšio iš advokato, tačiau 2014 metų spalį šis tyrimas nutrauktas. Prokuratūra konstatavo, kad K. Jucevičius su kyšiais nesusijęs. Be to, prokuratūra FNTT vadovą ir jo pavaduotoją pripažino nukentėjusiais, nes jie buvo neteisėtai paslapčia sekami.

Kauno apygardos teismas neviešame posėdyje praėjusią savaitę pradėjo neteisėtu informacijos rinkimu kaltinamo J. Kozubovskio apklausą.

Bylos duomenimis, J. Kozubovskis nuo 2011 metų pabaigos iki 2014 metų vasaros pradžios neteisėtai rinko informaciją apie Europos Parlamento nario, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų, prokuroro ir kai kurių Lietuvos advokatų asmeninį gyvenimą.

Taip pat per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad kaltinamieji J. Kozubovskis bei Renata Labinaitė Bukinienė nuo 2013 metų gruodžio antros pusės iki 2014 metų birželio pradžios, kol buvo sulaikyti, neteisėtai rinko informaciją apie privatų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus K. Jucevičiaus, vieno iš jo pavaduotojų bei jų artimųjų gyvenimą.

Nukentėjusieji slapta sekti, fotografuoti, filmuoti, daryti jų susitikimų garso įrašai.