Apie tai trečiadienį pranešusi FNTT nurodo, kad ikiteisminiame tyrime dėl galimo didelės vertės sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimo įtarimai pareikšti keturiems fiziniams ir diem juridiniams asmenims.

Tarnyba BNS patvirtino, kad tyrimas susijęs su VSAT pirkimu ir vykdomas įrangą pardavusių įmonių bei asmenų atžvilgiu.

VSAT atstovas Giedrius Mišutis patvirtino, kad tyrime nė vienam tarnybos darbuotojui įtarimai nepareikšti, tyrimas vyksta nuo pernai, tuo metu patys naktinio matymo prietaisai yra naudojami ir veikiantys.

„Jie yra veikiantys, pasieniečių naudojami, bent jau anksčiau buvo neblogi atsiliepimai pasieniečių“, – sakė G. Mišutis.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2022 metų pradžioje viena valstybinė institucija po viešojo pirkimo procedūrų sudarė pirkimo-pardavimo paslaugų sutartį su dviem bendrovėmis dėl naktinio matymo prietaisų įsigijimo. Pasirašius sutartį institucijai buvo perduoti 234 vienetai prietaisų, kurie galimai neatitinka pirkimo sąlygų.

FNTT teigimu, bendra įsigytų prietaisų kaina siekia beveik 1,2 mln. eurų, o pirkimas buvo vykdomas įgyvendinant Europos Sąjungos Vidaus saugumo fondo skubios pagalbos priemonės lėšomis finansuojamą projektą.

„Siekiant surinkti kuo daugiau tyrimui reikšmingų duomenų, FNTT pareigūnai gegužės 14-16 dienomis atliko 17 kratų ir poėmių. Įtarimai pareikšti 4 fiziniams ir 2 juridiniams asmenims, atliktos įtariamųjų apklausos“, – nurodo tarnyba.

Tarnyba nurodo, kad vienam iš įtariamųjų paskirtas suėmimas mėnesiui, dar dviem įtariamiesiems – mėnesio trukmės intensyvi priežiūra, ketvirtajam įtariamajam – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Buvo apklausta 13 liudytojų, atlikti kiti būtini procesiniai veiksmai.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Europos deleguotasis prokuroras Darius Karčinskas, tyrimas tęsiamas.

Už sukčiaujant įgytą didelės vertės svetimą turtą numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Už didelio kiekio svetimo prekės ženklo prekių įgijimą, žymėjimą, gabenimą ir siekį jas realizuoti, ar pasinaudojimą svetimu prekės ženklu, kai padaryta didelė žala, gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu gresianti atsakomybė – laisvės atėmimas iki trejų metų.