Šiose bylose pastarieji skundėsi, kad jų suėmimas, trukęs beveik trejus metus, buvo pernelyg ilgas.

Atmestas skundas ir byloje „Valančius prieš Lietuvą“ dėl nedokumentuoto asmens sulaikymo – pripažinta, kad pareiškėjas nepasinaudojo šalyje numatytomis teisinės gynybos priemonėmis.

Bylose „Mikočiūnas, Mikučiauskas, Ališauskas prieš Lietuvą“ konstatuota, kad apygardos teismas nuosprendyje atsižvelgė į pernelyg ilgą pareiškėjų suėmimo trukmę bei sušvelnino paskirtas laisvės atėmimo bausmes, todėl šiems asmenims kompensuota pakankamai ir Žmogaus teisių, ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimo nenustatyta.

EŽTT atkreipė dėmesį, kad Lietuvos teismai, nagrinėdami pareiškėjų suėmimą, kruopščiai įvertino visus reikšmingus veiksnius ir savo sprendimus grindė konkrečiomis pareiškėjų bylos aplinkybėmis, jų asmenine situacija, kriminaline praeitimi bei ryšiais užsienyje. Todėl tiek ikiteisminio tyrimo valdžios institucijų veiksmai, tiek teismų veiksmai organizuojant baudžiamosios bylos nagrinėjimą atitiko keliamus reikalavimus.

Pastebėta, kad bausmės švelninimas Lietuvos teismų praktikoje laikoma veiksminga teisinės gynybos priemone.

Šią savaitę priimtas nutarimas ir byloje „Valančius prieš Lietuvą“. EŽTT atmetė asmens skundą, nes šis nepasinaudojo Lietuvoje numatytomis teisinės gynybos priemonėmis.

Pareiškėjas skundėsi EŽTT, kad buvo neteisėtai ir nepagrįstai sulaikytas, jam nebuvo pranešta sulaikymo priežastis ir laikinas sulaikymas truko penkias valandas. Buvo pripažinta, kad pareiškėjas turėjo teisę skųsti Lietuvos institucijų sprendimus, bet teisinės gynybos priemonėmis tinkamai nepasinaudojo.

Tai yra pasikartojančios Lietuvos teisės taikymo problemos, kurias tenka spręsti EŽTT.