Fiktyvius sandorius sudarinėjusi Lietuvoje registruota latvių bendrovė privalės sumokėti 1,5 mln. litų mokesčių, delspinigių ir baudų, antradienį pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

Panevėžio apskrities VMI specialistai nustatė bendrovę, kuri pardavusi automobilių, elektros bei santechnikos įrangos už 5 mln. litų Latvijos ir Lenkijos įmonėms, nepagrįstai taikė 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, todėl į biudžetą nesumokėjo per 1 mln. litų PVM. Po patikrinimo bendrovei taip pat priskaičiuota 0,5 mln. litų delspinigių bei baudų.

„Įtarimų sukėlė Lenkijos ir Latvijos įmonės, kurioms mūsų tikrinta bendrovė neva tiekė prekes už milijonines sumas. Bendrovė, sąskaitose – faktūrose įformindama prekių tiekimus, taikė 0 proc. PVM tarifą, tačiau patikrinimo metu paaiškėjo, jog tai daryta nepagrįstai. Sąskaitose nurodytos įmonės arba nerandamos, arba jų egzistavimas kelia pagrįstų abejonių. Nustatyta, kad pardavimo sandoriai vyko tik formaliai surašant dokumentus, o sandorių grandinėje dalyvaujančios įmonės tokiu būdu sukčiaudamos siekė sumažinti mokamus mokesčius“, – pranešime cituojamas Panevėžio apskrities VMI Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojas Vidas Osipovas.

Patikrinimo metu nustatyta, kad tikrinta bendrovė nurodė vienai iš Latvijos įmonių pardavusi automobilių už 3,2 mln. litų ir šią sumą deklaravo Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitose. Latvijos įmonė taip pat deklaravo neva gavusi prekes, tačiau nepateikė jokių šiuos sandorius patvirtinančių įrodymų.

Be to, Latvijos mokesčių administratorius nustatė, jog minėta Latvijos įmonė yra fiktyvi – įmonės vadove paskirta moteris, gyvenanti Rygos moterų prieglaudoje ir vargiai galinti užsiimti prabangių „Porsche“, „Bentley“ ar „Lexus“ markių automobilių prekyba. Vietoje, kurioje įmonė registruota, stovi tik sudegusio pastato pamatai, kurie priklauso kitai Latvijos įmonei. Panaši situacija paaiškėjo ir su kitomis trimis Latvijos bei Lenkijos įmonėmis – jos nerastos registracijos adresais, su jų atstovais susisiekti nepavyko, nėra ir jokių požymių, kad įmonės vykdo kokią nors ekonominę veiklą, tačiau nepaisant to šioms įmonėms „parduota“ prekių už 1,7 mln. litų.

„Abejonių sukėlė ir mūsų tikrintos bendrovės skaidrumas. Inspektoriams pradėjus domėtis bendrovės veikla, jos direktoriumi, teisių perėmėju ir vieninteliu akcininku staiga tapo teisės gyventi Lietuvoje neturintis Uzbekijos pilietis. Jam šias teises perleido iki tol Panevėžyje registruotai bendrovei vadovavęs Latvijos pilietis. Be to, bendrovė vykdydama nevienkartinius didelės piniginės vertės pardavimo sandorius neįsitikino, nors ir privalėjo, savo verslo partnerių patikimumu“, – teigė V.Osipovas.

Konstatuota, kad Latvijos ir Lenkijos įmonių vardu išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytos prekės už 5 mln. litų buvo pateiktos ne sąskaitose nurodytiems PVM mokėtojams, o patikrinimo metu nenustatytiems asmenims, todėl šiems sandoriams suskaičiuotas standartinis PVM tarifas.