Daug metų nuo teisingumo pasislėpę garsios "patrulių" bylos veikėjai jau gali pasirodyti viešumoje, nesibaimindami pakliūti už grotų. Šiemet sukako 15 metų nuo policininkų sukurpto plano pelnytis iš turtingų tėvų sūnelių. Nusikaltime dalyvaudavo pareigūnai, prostitutės bei grupė kriminalinę praeitį turinčių talkininkų.

Trys dingo be žinios

Dabar uostamiesčio policijos gretose dirba jau nedaug pareigūnų, kurie pamena visoje šalyje nuvilnijusį didelį skandalą, kai 1998 m. paaiškėjo, jog vieno pareigūno sukurpta reketo schema sėkmingai veikė kelis mėnesius.

Apie galimą policininkų ir nusikaltėlių suburtą gaują bei jų vykdomus nusikaltimus dar prieš reikalo imantis pareigūnams prabilo vieno nukentėjusiojo mama. Moteris anuomet atėjo į dienraščio "Klaipėda" redakciją ir papasakojo apie sūnaus nuotykius.

Netrukus operatyvinės informacijos turėję Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai prakalbino prostitutę Jeleną, kuri ir atskleidė visą nusikalstamą schemą. Už tai ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės.

2001 m. kovo mėnesį Klaipėdos apygardos teisme nuosprendžio sulaukė 28 "patrulių" vardu pavadintos bylos teisiamieji: keli buvę uostamiesčio patrulinės tarnybos bataliono pareigūnai, trys prostitutės bei būrys nusikaltėlių, kaltintų turto prievartavimu iš 19-os jaunų klaipėdiečių.

Baudžiamoji byla nagrinėta apie metus. Nuosprendį teisėjas skaitė dvi dienas.

Tąkart trys buvę policininkai buvo išteisinti, keturi nuteistieji suimti teismo salėje, keliems pritaikyta amnestija, trys dingo be žinios dar iki paskelbiant nuosprendį.

Dar vienas pabėgo prieš jo skundą nagrinėjant aukštesniosios instancijos teisme.

Aukoms uždėdavo antrankius

1998-ųjų žiemą esą visiškai saugų scenarijų pelnytis iš reketo sukūrė patrulių kuopos vyresnysis policininkas Andrejus M. ir antrosios kuopos vadas Romas T. Siužetą jie galėjo pasiskolinti iš kriminalinio romano ar filmo.

Po daugelio metų aptarinėdami šią istoriją buvusio policininko kolegos teigė, kad jis padarė vienintelę klaidą – pritraukė pernelyg daug žmonių, o nepatikimiausi iš jų buvo prostitutės ir policininkai.

Sustyguotas planas buvo vykdomas vos kelis mėnesius – nuo kovo iki birželio.

Planas buvo genialiai paprastas: "podstava" vadinamas nusikaltėlis numatydavo auką – turtingų tėvų sūnų ar net kelis vaikinus, kuriuos pažinojo, pasikviesdavo juos į barą, kur lyg atsitiktinai "nukabindavo" prie gretimo stalelio sėdinčią merginą.

Toji mergina būdavo iš anksto apie visą planą žinanti prostitutė. Ji turėdavo važiuoti su naujaisiais draugais į viešbutį, suvaidinti kad mylisi su "podstava", vėliau iš tiesų atlikdavo lytinį aktą su aukomis.

Tuoj po to "podstava" dar kartą likdavo su prostitute ir inscenizuodavo konfliktą. Netrukus apsiašarojusi mergina išbėgdavo su nupiešta ant veido mėlyne, suplėšytomis pėdkelnėmis ir puldavo kviesti policiją. Pareigūnai netoliese laukdavo skambučio, todėl prisistatydavo labai greitai.

Uniformuoti patruliai uždėdavo išžaginimu apkaltintiems vaikinams antrankius, grasindavo, jog juos uždarys į areštinę ir pradės tyrimą dėl seksualinės prievartos.

Grasino paversti "gaidžiais"

Toliau būdavo veikiama pagal vieną iš dviejų iš anksto sukurtų planų.

Sulaikytus "žagintojus" policininkai veždavo namo, duodavo tariamo merginos brolio mobiliojo ryšio telefono numerį ir liepdavo tartis su juo.

"Brolį arba "dėdę" vaidindavo kriminalinę praeitį turintys vyrai, kurie mokėdavo įbauginti vaikinus. Būtent šie menami merginų giminaičiai įvardydavo sumą, už kurią sutiktų atsisakyti pretenzijų ir nesikreiptų į policiją.

Pagal Andrejaus M. sugalvotą planą policininkai aukas surakindavo antrankiais ir veždavo prie policijos komisariato, bet į vidų nevesdavo. Tarnybiniame automobilyje gąsdindavo, po to paskambindavo ir pakviesdavo atvykti tariamą merginos giminaitį.

Kai šis atvykdavo, policininkai vaikinams liepdavo su juo susitarti ir iki jų budėjimo pabaigos sutvarkyti reikalą, tai yra sumokėti reikalaujamą sumą.

Žinoma, kad policininkai mokė nusikaltėlius, kaip apsimetėliai turėtų elgtis: vaidinti, kad yra sėdėję zonoje, pasakoti, jog kalėjime žagintojai tampa "gaidžiais".

Sulaikę klientus policininkai užsirašydavo jų vardus, pavardes, adresus bei telefono numerius, po to šiuos duomenis perduodavo tariamiems merginų giminaičiams.

Pasinaudodami jais, nusikaltėliai neva nuskriaustų merginų vardu rašė raštelius, tariamai patvirtinančius, kad jos nebeturi kaltininkams jokių pretenzijų.

Pinigų gavo ne iš visų
Tiriant bylą paaiškėjo, kad ne visos aukos sumokėjo pinigus. Du vaikinai gavo žinomos Klaipėdoje nusikalstamos gaujos nario užtarimą, šis "paspaudė" savais kanalais, ir turto prievartautojai liko nieko nepešę.

Kartą numatytai aukai tiesiog pasidarė nuobodu su keistai besielgiančiu draugu bei nepažįstama mergina ir jis pabėgo iš kavinės neįkliuvęs į pinkles.

Dviejų vaikinų tėvai suprato, kad policininkai, mergina, jos giminaičiai ir net jų sūnų draugas yra vienos gaujos nariai. Šie žmonės taip pat pinigų nedavė.

Kartą "sustreikavo" prostitutė: atviliotų į viešbutį vaikinų ji nepamalonino. Kitu atveju policininkai į įvykio vietą atvyko per anksti, kai prostitutė buvo spėjusi pamylėti tik vieną iš dviejų aukų, bet tai nesutrukdė pinigų pareikalauti iš abiejų.

Kaltininkai stumdė žurnalistus

Šis teismo procesas buvo išskirtinis dėl kelių priežasčių. Proceso dalyvių buvo tiek daug, kad teko teismo posėdžius rengti ne teismo posėdžių, o aktų salėje.

Teisėjas sėdėjo ant scenos. Kaltinamieji buvo susodinti grupelėmis, jų gynėjai – prie keliomis eilėmis sustatytų stalų.

Nemaža nukentėjusiųjų grupė ieškojo atokesnių vietų.

Ko gero, labiausiai neapsaugoti šiame teismo procese buvo žurnalistai. Teisiamieji bei nukentėjusiųjų giminaičiai juos plūdo, vienai fotokorespondentei net bandė išmušti fotoaparatą iš rankų.

Vienas gaujos organizatorių bei narkotikais piktnaudžiavęs kitas teisiamasis koneveikė ir stumdė kitą fotokorespondentą. Šią situaciją stebėjo ir kartu su nusikaltėliais kvatojo advokatai, o pareigūnai situaciją stebėjo nesikišdami.

Keturių vis dar ieško

Ne visi kaltinamieji išgirdo teismo nuosprendį.
Dar nespėjęs pasiimti kaltinamosios išvados nežinia kur dingo Maksimas Vasiljevas, kuris tik kartą suvaidino "podstavą". Tiek pat nuveikęs Sergejus Cholčevas pasislėpė baigiantis procesui.

Iki šiol nežinoma, kas iš tiesų atsitiko Edmundui Ušinskui, kuris kartą suvaidino "podstavą" ir kelis kartus – netikrus merginų giminaičius. Esama liudijimų, kad 2000-ųjų ankstų lapkričio 22-osios rytą jis su kitu vaikinu nuo Smiltynės kranto valtimi išplaukė patikrinti išvakarėse pastatytų tinklų.

Vėliau kitas įvykio dalyvis pasakojo, kad staiga išsijungė variklis, ir valtį ėmė nešti į jūrą. Bandant nusigauti į krantą vienas irklas nulūžo. Banga šliūkštelėjo į valtį, ir tada Edmundas, nusiavęs batus, nusivilkęs kombinezoną, šokęs į vandenį. E.Ušinskas dingo bangose.

Pasieniečiai teigė nematę nei išplaukiančios, nei skęstančios valties, o juo labiau bangose besikepurnėjančio žmogaus. Skenduolio kūnas nebuvo rastas.

Ar E.Ušinskas nuskendo, ar tik imitavo savo žūtį, tebesiginčijama. Asmenų paieškos skyriaus policininkai jo tebeieško kaip pasislėpusio nuo teisingumo.

Šio skyriaus vadovas Robertas Gurinskas teigė, kad didžioji dauguma jūroje dingusių asmenų niekada neatsiranda.

Kai kurie pareigūnai linkę įtarti, kad plaukimo treniruotes lankęs vaikinas arba išplaukė, arba net nebuvo valtyje.

Dar iki teismo buvo dingusi viena prostitutė – Olesia, savo kūnu uždarbiauti pradėjusi dar būdama nepilnametė. Tačiau pareigūnai ją nesunkiai rado ir uždarė į areštinę.

Jau po nuosprendžio dingo Vladimiras Oreška. Vėliau jam buvo paskelbtas Europos arešto orderis.

Bausmės tapo švelnesnės

Teismo nuosprendis buvo griežtas buvusiems policininkams. Jiems skirtos griežčiausios laisvės atėmimo bausmės, baudos, dalies jiems priklausančio turto konfiskavimas bei draudimas kelerius metus dirbti policijoje.

Po poros metų pasikeitė įstatymas, tad bausmės buvo peržiūrėtos ir gerokai sušvelnintos. Sutrumpėjo nelaisvės laikas, panaikinta turto konfiskavimo bausmė.

Atsėdėjusiems didesniąją dalį laiko, likusioji buvo pakeista įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimo asmenų fondą. Pavyzdžiui, vienas nuteistųjų vietoje 14 mėnesių už grotų turėjo sumokėti 625 litus.

Peržiūrint bausmes, panaikintas ir draudimas dirbti policijoje. Tačiau kelias į tarnybą jiems buvo užkirstas – į darbą policijoje teisti asmenys nepriimami.

Paskutinis dokumentas byloje, kurią sudarė 36 tomai, atsirado 2012 m. Tai užklausa, kiek ir kuriems nukentėjusiesiems yra skolingas vienas nuteistųjų.

Pridėjo prezidento padėką

Po nuosprendžio nuteistieji bandė kaip įmanoma vėliau patekti už grotų. Keli jų prašė leisti laisvėje pasigydyti ar net atlikti operacijas, apeliavo į mažus vaikus bei besilaukiančias žmonas.

Prašydami švelninti bausmes susitepę policininkai prisiminė savo buvusius nuopelnus, vienas net pateikė prezidento Algirdo Brazausko padėką už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybos pareigų vykdymą.

Prisimindamas šią bylą, kaltinimą joje palaikęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Jevgenijus Michailovskis nepateisino policininkų, susisaisčiusių su nusikaltėliais, tačiau svarstė, kad prie minties apie nusikaltimą juos galėjo privesti itin menki atlyginimai ir žeminantis valstybės požiūris į policininkų darbą.

"Kita vertus, jei žmogus sutinka dirbti tą darbą, jis turi dirbti sąžiningai. Buvo ir vėliau įstatymams nusižengusių policininkų. Žinodamas, kaip teisme elgėsi pagrindinis šios bylos veikėjas, galiu pasakyti, kad jis demonstravo visišką sąžinės neturėjimą. Jis visiškai nesigailėjo to, ką padarė, o prisipažinimas prašant sušvelninti bausmę yra paprasčiausias gudravimas siekiant švelnesnių sprendimų jo atžvilgiu", – prisiminė prokuroras.