Sprendimas priimtas atlikus visus reikiamus proceso veiksmus ir išnaudojus visas galimybes nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, pranešė prokuratūra.

„Paaiškėjus esminėms aplinkybės, turinčioms reikšmės bylai išspręsti, ar gavus naujų tyrimui svarbių duomenų sustabdytas ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas“, – rašo prokuratūra.

Ikiteisminis tyrimas atnaujintas pernai gegužės 28 dieną, siekiant nustatyti ir patikrinti tyrimui reikšmingas aplinkybes, kurias pateikė Sausio 13-osios byloje nukentėjusiuoju pripažintas asmuo ir vienas Lietuvos pilietis.

Buvo nutarta kreiptis į Londono Vestminsterio magistrato teismą dėl dokumentų gavimo, taip pat apklausti vieną asmenį dėl jo galimo dalyvavimo 1991 metų įvykiuose, patikrinti asmenų, pripažintų įtariamaisiais, tikslius anketinius duomenis.

Prokuratūros teigimu, atlikus visus reikiamus proceso veiksmus, patikrinus gautus duomenis iš Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, naujų tyrimui reikšmingų aplinkybių nustatyta nebuvo.

Ikiteisminis tyrimas dėl 1991 metų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų atskirtas 2014 metais. Jis atnaujintas ir vėl stabdytas buvo ir anksčiau.

Pagrindinė Sausio 13-osios byla šiuo metu yra baigiama nagrinėti Apeliaciniame teisme ir sprendimą žada skelbti kitų metų kovo 15 dieną.

Vilniaus apygardos teisėjų kolegija pernai kovo pabaigoje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų paskelbė nuosprendžius iš viso 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.

Didžioji dalis kitų Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisako juos išduoti.

Tarp nuteistųjų – 94 metų buvęs sovietų gynybos ministras Dmitrijus Jazovas, jam už akių teismas skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Jis mirė šių metų vasarį.

14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB grupės „Alfa“ vadovui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

Vienam iš dviejų teismo procese dalyvavusių kaltinamųjų – Rusijos piliečiui Jurijui Meliui – teismas skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. 2014 metais Lietuvoje sulaikytas vyras prisipažino 1991 metų sausį buvęs viename iš Vilniaus televizijos bokštą šturmuojančių tankų. Jo teigimu, pagal pulko vado įsakymą iš tanko buvo iššauti trys tušti šūviai.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.