Nors vagysčių skaičius Lietuvoje mažėja, vagys pridaro penktadaliu daugiau nuostolių. Ilgapirščių rojumi išlieka Vilnius – šioje apskrityje pernai įvykdyta tiek vagysčių, kiek visoje likusioje šalies dalyje.

Antradienį Vilniuje, Užupyje įvykdytas neregėtas įsibrovimas į bendrovės patalpas. Vidury baltos dienos kaukėtas vyras išdaužė biuro patalpų lango stiklą, įsiropštė į vidų, nugvelbė kompiuterį ir pasišalino. Visa tai buvo tik inscianizuota žaibiška vagystė užtrukusi kelias akimirkas.

Inscenizuotos vagystės akimirkos – galerijoje po publikacija.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis per pirmus vienuolika praėjusių metų mėnesių buvo registruotos 26,9 tūkst. vagystės – 12,3 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Daugiausia vagysčių registruojama didžiausiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose.

„Pikas tęsiasi nuo 9 iki 11 val. Vėliau vagys baiminasi pietauti iš darbo ar iš mokyklų grįžtančių gyventojų, todėl retai kada rizikuoja“, – teigia Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo I-osios valdybos vyriausiasis tyrėjas Artūras Burkauskas. Pareigūnas atkreipia dėmesį, jog gyventojai dėl įvykdytos vagystės patiria ženkliai didesnius nuostolius, o vagys vagystes įvykdo greičiau dėl to, jog vertingas turtas slepiamas standartinėse vietose.

Priešingai nei iš gyventojų, įmonių turtas vagiamas nakties metu – nuo 1 iki 5 val. „Iš įmonių dažniausiai vagiama žaibiškai. Jeigu gyventojų namuose vagys sau leidžia slampinėti ir pusvalandį, įmonėse ilgapirščiai dažniausiai užtrunka iki poros minučių”, - aiškina pareigūnas.

Didelio grobio siekiantys ilgapirščiai dažniausiai kruopščiai ruošiasi tiek eidami vogti į gyvenamąsias, tiek į komercines patalpas – daromi pasikėsinimai siekiant sužinoti saugos tarnybos atvykimo laiką.

„Vagys neretai veikia vieni, kartais ir grupėje – taip paprasčiau jiems patiems – vieni rūpinasi įsilaužimu, kiti susirenka turtą”, - pasakoja A. Burkauskas.

Tuo tarpu draudikai skelbia apie padidėjusią žalą. Pasak draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Turto draudimo departamento direktoriaus Tomo Nenartavičiaus, pernai per pirmus vienuolika mėnesių vidutinė vagystės metu patiriama žala turto draudime sudarė apie 4,6 tūkst. litų – penktadaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2011 m.

Kaip ir įprastai, dažniausia pavagiami pinigai, juvelyriniai dirbiniai, o trečdalį nuostolių sudaro pavogta buitinė technika.