Tarnybinis patikrinimas sustabdytas iki tol, kol pareigūno veiksmai bus įvertinti baudžiamosios atsakomybės aspektu, pranešė Policijos departamentas.

Tyrimą dėl veiksmų reaguojant į galimą smurtą prieš mažametį atlieka Kauno apygardos prokuratūra.

Tarnybiniu tyrimu pripažinta, kad tyrėjo Aurimo Mickevičiaus veikoje, nesusijusioje su procesinių veiksmų atlikimu ir sprendimų priėmimu, tarnybinio nusižengimo požymių nenustatyta ir pareigūno tarnybinės atsakomybės klausimas nespręstinas.

Patikrinimo metu taip pat buvo vertinama žiniasklaidoje paskelbta informacija apie esą neobjektyvų tyrimą, nes tyrėjas ir Gediminas Kontenis, dabar įtariamas mirtinai sumušęs ketverių metu berniuką, yra buvę klasės draugai.

Pasak policijos, nustatyta, kad tyrėjas A.Mickevičius informavo savo tiesioginius vadovus, kad G.Kontenis iki 5 klasės buvo jo klasės draugas, tačiau su G.Konteniu jokių santykių jis nepalaikė.

„Nustatytų aplinkybių visuma nesukelia abejonių dėl pareigūno ikiteisminio tyrimo metu priimtų sprendimų ir atliktų veiksmų objektyvumo“, – teigia Policijos departamentas.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Edita Žiobienė netrukus po įvykio teigė, kad vaiko teisių apsaugos specialistai negavo jokios informacijos apie tai, kad G.Kontenis anksčiau buvo teistas už smurtinius nusikaltimus, pasak jos, „ten buvo švarus baltas lapas, lyg apie normalų žmogų“.

Policija pažymi, kad Kėdainių vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėms buvo žinoma, jog G.Kontenis buvo teistas. Be to, specialistės turi teisę ir galimybę naudotis Teistų ir administracine tvarka baustų asmenų duomenų bazėmis. Todėl teigti, jog specialistės neturėjo jokių duomenų apie G.Kontenį, nėra pagrindo.

Policijos departamentas taip pat pateikė savo siūlymus, kaip būtų galima efektyviau nagrinėti smurto artimoje aplinkoje bylas: siūloma supaprastinti procesinių veiksmų atlikimą – juos fiksuoti vaizdo filmavimo įranga, dokumentuose fiksuoti tik esmines aplinkybes, atsisakant detalaus dokumentavimo. Taip pat departamentas siūlo, kad sprendimai baudžiamosiose bylose dėl smurto artimoje aplinkoje (taip pat ir dėl tyrimo nutraukimo) būtų priimami per kuo trumpesnius terminus ir tik teisme.

„Tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, išskyrus įtariamąjį ir nukentėjusįjį, nėra daugiau asmenų, galinčių paaiškinti įvykio aplinkybes, todėl ilgai atliekamas ikiteisminis tyrimas, pertekliniai tyrimo veiksmai, apklausos sudaro sąlygas keisti parodymus ir apsunkina bylos ištyrimą. Atsižvelgiant į tai, tikslinga nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, pagal kurį imperatyviai byloje dalyvaujantys asmenys būtų per kuo trumpesnį laiką pristatyti į teismą, kur jie būtų apklausti ir, ištyrus kitus byloje esančius įrodymus, priimamas sprendimas“, – rašoma Policijos departamento pranešime.

Policija mano, kad reikia didinti visų suinteresuotų institucijų ir visuomenės įsitraukimą į smurto artimoje aplinkoje prevenciją, teikiant pagalbą socialiai pažeidžiamoms šeimoms ir jose augantiems vaikams.

Pareigūnai taip pat atkreipia dėmesį, kad policijos įvykių registro duomenimis, iki 2016 metų lapkričio 23 dienos įvykio policija į mirtimi pasibaigusiu smurtu prieš keturmetį įtariamų Monikos Kaziukaitytės ir G.Kontenio gyvenamąją vietą dėl smurto artimoje aplinkoje nebuvo kviečiama, tai taip pat paneigia žiniasklaidoje pateiktą informaciją. Kaimynai žurnalistams teigė, kad bute buvo nuolat triukšmaujama ir dėl to kviečiama policija.

Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas, kai sausio 27-osios rytą Kauno klinikose mirė 4 metų berniukas. Jis sausio 25 dieną apie 24 val. dėl daugybinių kūno sumušimų buvo pristatytas iš namų Kėdiniuose

Ekspertai nustatė, kad vaikui buvo suduoti ne mažiau 135 smūgiai, mirtini buvo suduoti į galvą. Įtariama, kad motina ir sugyventinis buvo apsvaigę nuo narkotinių medžiagų. Abu jie dabar laikomi suimti.

Tiriant šį įvykį nustatyta, kad dėl smurto prieš šį mažametį tyrimas buvo atliekamas ir anksčiau, bet jį nuspręsta nutraukti. Dėl šių aplinkybių pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl pareigų neatlikimo.