Jums internete paskelbus skelbimą apie parduodamą prekę (dažniausiai „Skelbiu.lt“), su jumis susisiekia sukčius ir pasiteirauja, ar dar turite prekę, kokia jos būklė, ar siunčiate į kitą miestą. Dažniausiai susisiekia žinutėmis per programėles „Viber“ ar „WhatsApp“. Žinučių turinys būna nerišlus, akivaizdžiai versta naudojantis vertėju, kartais rašo ir rusų kalba, susiskambinti nenori.

Sutarus dėl kainos, sukčius paaiškina, kad suorganizuos kurjerį, pats už jo paslaugas sumokės. Tada pasako, kad atliko pinigų pervedimą ir atsiunčia nuorodą, kurioje, pasak jo, užpildžius prašomus duomenis, į savo banko sąskaitą gausite pinigus už prekę. Nuorodos būna panašios į oficialių puslapių nuorodas (dažniausiai kuria panašias į „Skelbiu.lt“, „DPD“, „Omniva“, pakeičia vos kelis ženklus ar raides). Atidarius nuorodą prašoma suvesti jūsų banko mokėjimo kortelės duomenis (kortelės numerį, kortelės savininko vardą ir pavardę, CCV kodą) bei pinigų likutį joje.

Virtualaus patrulio feisbuko nuotr.

Galiausiai nuo Jūsų kortelės nuskaičiuojama visa ar dalis joje turimų pinigų.

Pirkėjams apmokėjimui už prekę galite pateikti tik savo banko sąskaitos numerį, jokiu būdu neteikite kortelės duomenų ir niekur jų neveskite. Jeigu prašoma tokių duomenų – tikėtina, kad tai sukčiai.

Galiausiai, jeigu patikėjote sukčiais ir nukentėjote – kuo greičiau užblokuokite kortelę ir apie sukčiavimą praneškite policijai.