Lietuvoje narkotikus vidutiniškai pradeda vartoti 18 - 22 metų jaunuoliai. Jungtinių Tautų Tarptautinė narkotikų kontrolės valdyba siūlo valstybėms, tarp jų ir Lietuvai, mažinti narkotikų pasiūlą ir paklausą visuomenėje.

Jungtinių Tautų Tarptautinė narkotikų kontrolės valdyba, apžvelgusi 2009 metų naujausias narkotikų apyvartos ir vartojimo tendencijas pasaulyje, praneša, kad visuomenė ypatingą dėmesį turi skirti psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijai. Jos priemonės pirmiausia turi būti taikomos vaikams ir jaunimui, kad jie nesusigundytų ir nepradėtų vartoti narkotikų. Svarbu, kad kuo mažiau paauglių eksperimentuotų narkotikais.

Lietuvoje pirminės prevencijos prioritetas yra vaikai ir jaunimas. „Paauglystėje vystosi jauno žmogaus psichika, vyksta jo socialinė ir fiziologinė raida, t.y. tuomet jaunas žmogus, kaip asmenybė, yra labiausiai pažeidžiamas ir gali neatsispirti pagundoms išbandyti tai, kas yra madinga, bet nebūtinai sveika, - tvirtina Narkotikų kontrolės departamento direktorė Audronė Astrauskienė. - Būtina stiprinti vaiko atsparumą žalingiems įpročiams ir ugdyti jo sveiką gyvenseną kaip pirminės prevencijos sudedamąją dalį.“

 Įvairūs tyrimai rodo, kad narkotikų vartojimo rodikliai lyginant amžiaus grupes kur kas didesni yra jaunimo grupėje, o pirmą kartą narkotikų dažniausiai pabando paaugliai. „Jeigu jaunas žmogus nepabando narkotikų vartoti iki 22 metų, labai sumažėja tikimybė, kad jis pradės tai daryti vėliau“, - pabrėžia A.Astrauskienė.

Žalingi žmogaus įpročiai priklauso nuo daugybės faktorių: tiek genetinių, tiek ir aplinkos. Tarptautinė narkotikų kontrolės valdyba vartoja terminus „rizikos veiksniai“ ir „apsauginiai veiksniai“. Rizikos veiksnių grupei priskiriamos asmens biologinės savybės, genetika, psichika ir socialiniai įgūdžiai, šeimos aplinka. Jei tėvai ar vyresni šeimos nariai rūko, vartoja alkoholį ar narkotikus, padidėja rizika, jog vaikas taip pat gali pradėti vartoti psichoaktyviąsias medžiagas.

Apsauginiai veiksniai vaikui padeda ugdyti sveiką gyvenimo būdą ir sumažina rizikos veiksnių veikimą, ypač sudėtingais jo gyvenimo laikotarpiais. Kai kurie vaikai turi tam tikras įgimtas savybes ir gabumus, padedančius apsiginti, bet sveika aplinka šeimoje, bendruomenėje ar mokykloje turi apsauginę įtaką visiems vaikams.

Svarbu įvertinti ir lyties skirtumus. Tie patys rizikos ir apsauginiai veiksniai gali būti vienodai svarbūs tiek berniukams, tiek mergaitėms, tačiau jie vaikus gali paveikti skirtingais būdais. Pavyzdžiui, berniukams vaikystėje labiau negu mergaitėms pasireiškia elgesio sutrikimai, kurie gali lemti ir jų bendravimą su blogo elgesio bendraamžiais. Tuo tarpu tokie rizikos veiksniai, kaip žemas savęs vertinimas, depresija ar nerimas, labiau pasireiškia mergaitėms negu berniukams.

Pasak Narkotikų kontrolės departamento direktorės, visų pirma turi būti tinkamai ir tikslingai organizuojamas jaunimo užimtumas. Vaikai yra parengiami suaugusiųjų gyvenimui, mokant juos prisitaikyti kintančioje visuomenėje, kritiškai mąstyti, save pažinti ir teisingai priimti sprendimą, įveikti stresą ir atsispirti bendraamžių spaudimui, šiuo atveju, vartoti psichoaktyviąsias medžiagas. Labai svarbu, kad vaikams, turintiems psichologinių, elgesio problemų, būtų teikiamos kvalifikuotų specialistų paslaugos.

„Be jokios abejonės, į prevenciją turi būti įtraukiami ir tėvai, dėmesys skiriamas nepilnamečių apsaugai nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, tabako ir alkoholio pardavimo, reklamos kontrolės stiprinimui“, - teigia A. Astrauskienė.