Dominuojantis veikėjas

Naujausias tyrimas dėl PVM sukčiavimo atskleidė, kad į valstybės biudžetą galėjo būti nesumokėta 1,6 mln. eurų. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba įtaria, kad trys įmonės, užsiimančios didmenine prekyba maisto produktais, galbūt vykdė fiktyvius pirkimo ir pardavimo sandorius. Įmonių valdytojas – vienas ir tas pats asmuo.

"Žiniasklaida įvardijo, kad pagrindinis veikėjas šioje byloje Audrius Ivanovas. Aš negaliu nei patvirtinti, nei paneigti. Teismas jo dar nepripažino kaltu", – "Kauno dienai" sakė FNTT Kauno valdybos viršininkas Alvydas Packevičius.

Dienraščio žiniomis, bendrovės "Agrosa" direktoriumi save reprezentuojantis A.Ivanovas turėjo daugiau galių, nei galima įsivaizduoti. Dar dvi bendrovės – "Baltijos laisvoji prekyba" ir "Europos logistikos standartai" – šoko pagal "Agrosos" direktoriaus dūdelę. Oficialiais šių bendrovių vadovais buvo paskirti asmenys iš Baltarusijos, tačiau faktiniu vadovu, turinčiu įgaliojimus veikti jų vardu, turėjo tas pats A.Ivanovas.

A.Ivanovo pavardė užfiksuota paskutinėje FNTT surinktoje medžiagoje. Tačiau šalies pareigūnai šią pavardę mini ir prieš kelerius metus pradėtuose tyrimuose. Tiesa, A.Ivanovo vaidmuo vykdant cukraus arba kitų maisto produktų pirkimo-pardavimo sandorius buvo skirtingas. Galbūt fiktyvūs sandoriai siekiant išvengti mokestinių prievolių valstybei užfiksuoti Panevėžio, Vilniaus apygardose.

Rodiklis – kaina

Kituose šalies miestuose anksčiau pradėti ikiteisminiai tyrimai, kuriuose, neoficialiais duomenimis, taip pat minima A.Ivanovo pavardė. Tačiau tai neatbaidė šio veikėjo, kaip įtariama, kurti naujas PVM vengimo schemas. Kaip ir žinomų Lietuvoje bendrovių nesustabdė nuo cukraus pirkimo iš įtartino tiekėjo.

"Lemia vienintelis dalykas – kaina. Kuo mažesnės sąnaudos ir kuo pigiau, kad galėtų su naudingesniu antkainiu parduoti. Tas, kuris perka – gamybai ar realizacijai –  realiai užsiima ta veikla, todėl kaina labai svarbi", – valstybei nuostolingų sandorių veikimo variklį įvardijo A.Packevičius.

(Nuotraukoje – A.Packevičius)

Tyrėjams nepavyko nustatyti, kad būtų buvę susitarimai tarp pirkėjų ir pardavėjų. Tačiau neoficialiuose pokalbiuose pareigūnai užsiminė, kad ir pirkėjams turėjo užkliūti pernelyg žema cukraus kaina. Vis dėlto tyrimuose užfiksuota, kad kai kurios realiai veikiančios bendrovės net kelis kartus susigundė pigiu cukrumi.

"Gali būti, fiktyviai, nefiktyviai. Tai kas – "Maxima" fiktyvi? "Sanitex" – fiktyvus? "Imlitex" fiktyvus? Kitos įmonės irgi fiktyvios? Baikit juokus. Aš atostogauju", – pareiškė PVM grobstymo schemose minimos bendrovės "Ulginta" vadovas Gintaras Sirius.

Laikosi atstumo

Bendrovės "Sanitex" bendruoju telefonu atsiliepusi darbuotoja mandagiai paaiškino, kad su vadovais sujungti negali, kaip ir su kitais atsakingais asmenimis. "Mes prašome atsiųsti klausimus raštu ir per dieną  ta tema atsakys atsakingas žmogus", – patarė darbuotoja. Tačiau nei tą, nei kitą dieną "Kauno diena" nesulaukė jokio "Sanitex" bendrovės atsakymo. Platintojai kratosi bet kokių sąsajų su galbūt susikompromitavusiais tiekėjais. Susidaro įspūdis, kad apie tokį A.Ivanovą, tonomis tiekiantį lenkišką cukrų, niekas nėra girdėjęs.

"Kauno dienai" teisėsaugininkai neoficialiuose pokalbiuose užsiminė, kad vieni pirkėjai galėjo žinoti apie nusikalstamas schemas, o kitos garsios kompanijos tiesiog tapto sukčių aukomis. Tai turėtų paaiškėti pasibaigus ikiteisminiam tyrimui.

"Yra įmonių grupė. Jums reikėtų kreiptis į mūsų kontroliuojančiosios bendrovės administraciją, ir juristai atsakys. Aš bendo vaizdo neturiu. Įmonė daro vos ne 700 mln. eurų apyvartą, tai mokesčių patikrinimai vyksta vos ne kasdien. Žinau, kad yra tyrimas, stebima, tikrinama, tačiau detalės iki galo man neaiškios", – "Imlitex" direktorius Arūnas Jonas Plančiūnas nepaneigė, kad jų kompanija galėjo nukentėti nuo sukčių.

Vėliau buvo atsiųstas oficialus "Imlitex Holdings" atsakymas: "Kaip ir daugeliui kitų aktyviai dirbančių sąžiningo verslo atstovų, kyla rizika susidurti su PVM grobstymu ir kitokiu sukčiavimu užsiimančiais asmenimis. Tai didelė problema mums, nes pastarieji savo nesąžiningais veiksmais klaidina klientus bei kenkia rinkai. "Imlitex Holdings" prieš tokią nesąžiningą veiklą kovoja visomis protingomis priemonėmis ir visokeriopai bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, atsakingomis už tokių nusikalstamų veiklų nustatymą bei išaiškinimą."

Pigiai paleidžiamas saldumas

Kaip pigus cukrus pasiekia pirkėjus ir išvengiama PVM? FNTT tyrėjai pastebi, kad sukčiai nesnaudžia – jeigu anksčiau prekės buvo tiekiamos vos ne tiesiogiai, tai dabar atsiranda ir buferinės bendrovės ir sukčiavimo schema tampa sudėtingesne.

Tai patvirtina paskutinis A.Ivanovo sukurptas modelis. Iš pradžių Estijoje arba Latvijoje registruotos įmonės perka cukrų iš Lenkijos ir parduoda lietuviams. Šiuo atveju – A.Ivanovo įmonei "Agrosa".

"Pirmoji Lietuvoje atvežtinį cukrų perkanti įmonė, nesumoka prievolinių PVM mokesčių. Pardavimo PVM jie išlygina nurodydami fiktyvius sandorius, kad perka visai kitos rūšies prekę iš Lietuvos mokesčių mokėtojo. Taip neva įsigyja mobilius telefonus ar kitas prekes, kurios apmokestintos PVM. Tariamam pardavėjui, kuris realiai egzistuoja tik kažkur registre, sumoka pridėtinės vertės mokestį. Tada prekę išveža už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų su nuliniu tarifu, tačiau ataskaitoje aferos organizatorius nurodo, kad PVM sumokėjo. Tokiu būdu išlygina PVM mokėjimo rezultatą", – buhalterines vingrybes sudėliojo A.Packevičius.

Į sandorių grandinę įterpiamos veiklos nevykdančios fiktyvios įmonės, joms perkeliama prievolė mokėti PVM. O perkeltas mokestis panaikinamas fiktyvioms įmonėms neva įsigyjant įvairių prekių už didelę sumą. Taip elgiamasi, nes PVM mokesčio ribose galima sumažinti prekės kainą, o tai iškreipia konkurenciją.

Tikrosios prekės – cukrus, aliejus paleidžiami į apyvartą už labai palankią kainą pirkėjams, todėl net ir solidžios Lietuvos kompanijos neatsispiria pagundai uždirbti.

Eilė firmų mirtininkių

A.Ivanovo pavardė įvairiuose šalies miestuose pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose minima nuo 2006 m. Faktiškai dešimtmetį PVM vengimo schemose vienokį ar kitokį vaidmenį vaidinęs A.Ivanovas, tik paskutiniame tyrime sulaukė dėmesio kaip pagrindinio vaidmens atlikėjas.

"Kauno dienos" šaltinių duomenimis, šį veikėją teko sulaikyti ir net 20 parų suimti, nes šeimos nariai dėjo visas pastangas įkalčiams sunaikinti. Nors A.Ivanovas kituose PVM grobstymo tyrimuose vaidino ne pagrindinį vaidmenį, vis dėlto turėjo progos išeiti galimų vagysčių iš valstybės kišenės pradžiamokslį.

Anksčiau tyrimuose atskleisti PVM vengimo modeliai vadinami trikampės prekybos schema. Paprasčiau tariant: aš perku iš Petro, bet atsiskaitau per Joną. Už 2012–2014 m. cukraus ir kitų maisto produktų pirkimus-pardavimus pradėtuose tyrimuose – daugybės firmų pavadinimai, kurios šiuo metu yra likviduojamos arba bankrutuojančios. Joms padedant išvengti mokesčiai skaičiuojami milijonais eurų.

Tyrėjų duomenimis, tokios firmos specialiai registruojamos tik tam, kad jie būtų atsakingi už prievolę mokėti mokesčius. Realūs cukraus ir kitų maisto produktų pirkėjai lieka lyg ir nesusitepę rankų ir gali viešai piktintis pakliuvę į nesąžiningo tiekėjo pinkles.

Naudodamiesi trikampės prekybos modeliu byloje, kurioje vienas iš veikėjų tas pats A.Ivanovas, išvengta daugiau nei 7 mln. eurų mokesčių valstybei. Naujausiame tyrime, tikėtina,  kompaniją tarp įtariamųjų A.Ivanovui palaikys dar keturi asmenys.

Populiari prekė

Panašių ikiteisminių tyrimų buvo atlikta ir anksčiau. Pareigūnai skaičiuoja, kad per pastaruosius penkerius metus išnarpliotos septynios su prekyba cukrumi susijusios nusikalstamos veikos schemos. Skaičiuojama, kad 2014–2016 m. pagal šias scemas  padaryta žala siekė daugiau kaip 3 mln. eurų, o apyvarta iš tokių sandorių sudarė beveik 24 mln. eurų. Įtariama, kad sandorių metu realizuota per 21 tūkst. tonų cukraus.

"Cukrus – populiari prekė. Jis naudojamas visose maisto pramonės sferose – gėrimai, pyragėliai, tortai, padažai, juo prekiaujama ir atskirai", – kodėl cukrus tapo PVM sukčių priedanga aiškino FNTT Kauno valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininkas Rolandas Urbonas. Jis patvirtino, kad faktiškai nėra pavykę nustatyti ryšio tarp realaus pirkėjo ir tiekėjo

Pastarųjų metų FNTT tyrimai atskleidžia, kad organizuotas nusikalstamumas aktyviai kuria PVM sukčiavimo schemas. Sukčiavimui panaudojamos tarptautinės prekybos populiariomis prekėmis grandinės, kurių realizavimas dideliais kiekiais rinkoje atneša nuostolių valstybės biudžetui. Skaičiuojama, kad dėl tarptautinio PVM sukčiavimo ES biudžetas kasmet praranda apie 50 mlrd. eurų.

PVM sukčiavimą vykdo organizuotos nusikalstamos grupuotės, kurios kontroliuoja skirtingose ES valstybėse narėse įsteigtas ar perpirktas įmones, turinčias galiojančius PVM mokėtojų kodus, ir naudojasi legaliais paslaugų teikėjais: bankais, notarais, advokatais, įmonių steigėjais, buhalterinės apskaitos įmonėmis, logistikos bendrovėmis.